Pereiti prie turinio

Apie projektą

Šis internetinis koklių gamintojų ir jų produkcijos ženklų katalogas – Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslininkės dr. Dalios Klajumienės ilgamečio darbo rezultatas. Tyrinėjant XIX–XX a. 7 deš. koklines krosnis, buvo išsiaiškinta, kad tiksliausia šios rūšies gaminių atribucija galima koklio reverse arba kaklelio briaunoje aptikus gamintojo ženklą. Ženklo įspaudo forma ir įrašas, nurodantis meistro amatininko, fabriko savininko pavardę arba nacionalizuotos įmonės pavadinimą, vietovę, kurioje dirbtuvė ar fabrikas buvo įsikūrę, kartais gamintojo gauti parodų apdovanojimo ženklai yra svarbi istorinė informacija. Ji ne tik patvirtina, kas yra gamintojas, bet ir nurodo koklių pagaminimo laiką. Ženklai leidžia papasakoti ne vien koklių gamybos istoriją Lietuvoje, bet ir liudija apie įvežtinę produkciją, kurios šalyje yra gausu. Įvežtiniais gaminiais šiame kataloge laikomi tie, kurie XIX–XX a. 7 deš. buvo pagaminti už dabartinės Lietuvos ribų. Į tyrimą taip pat įtraukta šiaurinė Rytų Prūsijos teritorija (dar vad. Mažąja Lietuva), kuri XIX–XX a. pirmoje pusėje koklių gamybos istorijoje sudarė vientisą darinį su Klaipėdos kraštu. Pastaroji teritorija ir šiaurinė Rytų Prūsija politine ir ekonomine prasme visą tiriamąjį laiką buvo atskiras politinis vienetas, tačiau jų sąsajos su „lietuviškąja“ rinka yra juntamos ir svarbios.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad nemaža XIX–XX a. 7 deš. koklių dalis yra nesignuota, todėl bandyta išsiaiškinti, kodėl vieni kokliai turi ženklus, o kiti – neženklinti. Paaiškėjo, kad ženklinimas arba bandymas tos prievolės išvengti turėjo apčiuopiamų socialinių ir ekonominių priežasčių. Nors svarbi paskata imtis šio tyrimo buvo noras kuo daugiau identifikuoti koklių gamintojų ženklų, tačiau pastebėjus neženklintos produkcijos gausą, buvo nutarta kataloge pateikti tiek gamintojų biogramas su jų ženklintų koklių pavyzdžiais, tiek ir be jų, jei tokių aptikti nepavyko. Be to, skaitant archyvinius dokumentus, analizuojant archeologų tyrimus, bendraujant su muziejininkais ar statybinės keramikos kolekcininkais, paveldosaugos specialistais, koklinių krosnių savininkais kartkartėmis pavyksta jau turimas biogramas papildyti nauja vaizdine ir faktine medžiaga arba naujai išaiškintų koklių su ženklais pagrindu įtraukti anksčiau nežinotų gamintojų biogramas. Todėl kilo mintis parengti internetinį katalogą, kurį galima vis pildyti.

Tyrimo objektas ir katalogo sandara

Kataloge pateiktos Lietuvos teritorijoje randamų XIX–XX a. 7 deš. koklių gamintojų biogramos su išaiškintais ženklintų koklių pavyzdžiais arba be jų. Tai laikas, kai Lietuvoje ir už jos ribų koklius gamino cechams priklausę arba savarankiškai dirbę puodžiai amatininkai, koklių ir keramikos fabrikai ar plytinės, todėl čia pristatyta visa ši paminėta gamintojų įvairovė. Dėl išaiškintų koklių gamintojų gausos, stengiantis palengvinti paiešką, biogramos suskirstytos į penkias grupes: 1 – Lietuvos gamintojai; 2 – Šiaurinės Rytų Prūsijos gamintojai; 3 – Klaipėdos krašto gamintojai; 4 – Įvežtinių koklių gamintojai; 5 – Neidentifikuotų gamintojų koklių ženklai.

Kiekvienoje biogramoje yra gamintojo veiklos istorija, kartais ir asmeninės biografijos faktai, kurie leidžia tiksliau nustatyti profesinio aktyvumo trukmę, galimus koklių gamybos vietų paveldėtojus. Jei rasta koklių su ženklais, tai yra pateikti duomenys apie radimo vietas ir radinių iliustracijos. Ilgesnį laiką veikusiose gaminvietėse koklių ženklinimas dėl įvairių priežasčių (dažniausiai dėl savininkų kaitos) ne kartą kito, todėl iliustracijose tą kaitą stengtasi parodyti. Biogramos parengtos remiantis archyvine medžiaga, publikuotais šaltiniais, literatūra apie Europos ir Lietuvos koklių gamintojus ir lauko tyrimų duomenimis. Visi teiginiai pagrįsti šaltinių nuorodomis.

Kaip naudotis

Gamintojų galima ieškoti pagal grupę, vietovę arba pavadinimą abėcėlės rodyklėje, taip pat naršyti pagal veiklos laikotarpį. Kataloge laikotarpiai suskirstyti į penkis chronologinius tarpsnius: XVIII a. pab. – XIX a. pr.; XIX a. I pusė; XIX a. II pusė; XIX a. pab. – XX a. pr.; XX a. 2–7 deš. Kiekvienos biogramos dešinėje yra nurodyta grupė, vietovė, laikotarpis ir gamintojo veiklos datos.

Autorė (-iai) ir vykdytojas

Katalogo tekstinės ir vaizdinės medžiagos autorė – dr. Dalia Klajumienė. Prie kiekvienos iliustracijos šalia jos pavadinimo ir įrašo apie koklio pagaminimo laikotarpį nurodytas nuotraukos autorius ir fotografavimo data. Taip pat įrašyta iliustracijoje pateikto ženklinto koklio saugojimo vieta.

Autorė nuoširdžiai dėkoja visiems padėjusiems rinkti vaizdinę medžiagą, suteikusiems vertingos informacijos koklių gamintojų ir jų produkcijos ženklinimo tema. Biogramų nuorodose stengtasi visus šio tyrimo bendradarbius paminėti. Nuoširdi padėka muziejams, kurie leido savo eksponatų nuotraukomis iliustruoti koklių gamintojų biogramas.

Dėkojama UAB „Optimalios sistemos“ direktoriui Antanui Kaseliui, redaktorei Daliai Žalienei, dizainerei Rasai Janulevičiūtei, vertėjai Rūtai Kaunaitei, VDA projektų skyriaus vedėjai Irenai Turčinavičienei, be kurių pagalbos šis internetinis katalogas nebūtų taip sklandžiai paskelbtas.

Katalogas parengtas Vilniaus dailės akademijai dalyvaujant Lietuvos mokslo tarybos finansuotame projekte „Kūrybinis tarpdisciplininis Naujojo Europos Bauhauzo – NEB tyrimų centras“ (2024–2027 m.) (Sut. Nr. S-A-UEI-23-3).

Kaip cituoti

Klajumienė, Dalia. Lietuvoje randamų XIX – XX a. 7 deš. koklių gamintojai ir jų produkcijos ženklinimas [elektroninis mokslinis katalogas: https://kokliai.vda.lt/], Vilniaus dailės akademija, 2026.

Cituojant atskirą biogramą, be bendrojo katalogo pavadinimo reikia nurodyti gamintojo vardą ir biogramos internetinį adresą.