Pereiti prie turinio

Georgo Benkelio koklinių krosnių ir keraminių sienų plytelių fabrikas (-ai)

(Georg Benkel Wandplatten- und Ofenfabrik)

Laufo miestas Bavarijoje, Vokietijoje, įsikūręs prie Pėgnico upės, todėl dažnai vadinamas Laufu prie Pėgnico (vok. Lauf an der Pegnitz)1. Vokietijos tyrėjų duomenimis, Georgas Benkelis (1851–1926) šiame mieste 1889 m. įkūrė koklinių krosnių fabriką, kurio produkcija jau XIX a. pab. – XX a. pr. įvairiose parodose laimėjo ne vieną aukso medalį2 [1 il.]. 1905 m., plėsdamas gamybą, be koklių krosnims, Benkelis ėmė gaminti ir keramines sienų plyteles. Plytelės gamintos senajame fabrike, o koklių gamyba iškelta į naują fabriką kairiojoje Pėgnico upės pusėje. Po G. Benkelio mirties 1926 m. fabrikus valdė jo sūnūs Christofas ir Georgas jaunesnysis. Keraminės plytelės gamintos visą XX a., o koklių fabrikas 1931 m. bankrutavo ir buvo uždarytas3.

2022 m. tvarkant LNDM Laikrodžių muziejaus palėpę buvo rasti kokliai su spaudu ant koklio kaklelio briaunos. Rengiant knygą apie Lietuvoje randamų XIX–XX a. 7 deš. koklių gamintojus ir jų produkcijos ženklinimą, šie muziejaus kokliai pateko į „neidentifikuotųjų“ sąrašą, nes spaudas yra išlikęs tik iš dalies4, todėl, nežinant jo visos konfigūracijos, sunkiai perskaitomas. Tęsiant tyrimus5, pavyko išsiaiškinti, kad G. Benkelis vyresn. nuo maždaug 1900 iki 1921 m. produkciją žymėjo stilizuotos krosnies, savo monogramos ir Laufo miesto pavadinimo kompozicija apskritame rėmelyje6 [2 il.]. Spaudo piešinio identifikavimas leidžia LNDM Laikrodžių muziejuje saugomus koklius užtikrintai priskirti prie G. Benkelio fabriko gaminių [3 a, b il.].

Šaltiniai

  1. „Lauf an der Pegnitz“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/lauf-an-der-pegnitz/, [žiūrėta 2026-07-07]. ↩︎
  2. Adressbuch der keramischen Industrie […] in Deutschland und Oestereich-Ungarn mit allen Fabrikmarken, Coburg: Verlag von Müller & Schmidt, 1906, p. 869; Dieter Zühlsdorff, Keramik-Marken Lexikon. Porzellan und Keramik. Report. 1885–1935 Europe (Festland), Stuttgart: Arnoldsche, 1994, p. 212, 339, 544. ↩︎
  3. Apie koklių fabriko bankrotą žr.: https://www.bahninfo-forum.de/read.php?28,846448, [žiūrėta 2026-07-07]. ↩︎
  4. Dalia Klajumienė, Vietiniai ir įvežtiniai XIX–XX a. 7 deš. kokliai Lietuvoje: gamintojai ir jų produkcijos ženklinimas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2024, p. 858. ↩︎
  5. Koklių gamintojų ir jų produkcijos ženklinimo tyrimai 2024–2027 m. tęsti dalyvaujant Lietuvos mokslų tarybos finansuotame projekte „Kūrybinis tarpdisciplininis Naujojo Europos Bauhauzo – NEB tyrimų centras“ (Nr. S- A-UEI-23-3). ↩︎
  6. Dieter Zühlsdorff, Keramik-Marken Lexikon. Porzellan und Keramik. Report. 1885–1935 Europe (Festland), Stuttgart: Arnoldsche, 1994, p. 212, 339. ↩︎

Produkcijos ženklinimas / iliustracijos

1. G. Benkelio sienų plytelių ir koklių fabrikų vaizdas su XIX a. pab. – XX a. pr. apdovanojimų ženklais, in: https://www.bahninfo-forum.de/read.php?28,846448
1. G. Benkelio sienų plytelių ir koklių fabrikų vaizdas su XIX a. pab. – XX a. pr. apdovanojimų ženklais, in: https://www.bahninfo-forum.de/read.php?28,846448
2. G. Benkelio fabrikų Laufe produkcijos ženklo (1900–1921) piešinys, in: Dieter Zühlsdorff, Keramik-Marken Lexikon. Porzellan und Keramik. Report. 1885–1935 Europe (Festland), Stuttgart: Arnoldsche, 1994, p. 212, 339
2. G. Benkelio fabrikų Laufe produkcijos ženklo (1900–1921) piešinys, in: Dieter Zühlsdorff, Keramik-Marken Lexikon. Porzellan und Keramik. Report. 1885–1935 Europe (Festland), Stuttgart: Arnoldsche, 1994, p. 212, 339
3 a. Koklio aversas ir reverso fragmentas su spaudu, XX a. 1–2 deš., LNDM Laikrodžių muziejus, Eglės Rumbytės-Šimienės nuotraukos, 2024 (aversas)
3 a. Koklio aversas ir reverso fragmentas su spaudu, XX a. 1–2 deš., LNDM Laikrodžių muziejus, Eglės Rumbytės-Šimienės nuotraukos, 2024 (aversas)
3 b. Koklio aversas ir reverso fragmentas su spaudu, XX a. 1–2 deš., LNDM Laikrodžių muziejus, Eglės Rumbytės-Šimienės nuotraukos, 2024 (reversas)
3 b. Koklio aversas ir reverso fragmentas su spaudu, XX a. 1–2 deš., LNDM Laikrodžių muziejus, Eglės Rumbytės-Šimienės nuotraukos, 2024 (reversas)