BUDNIKOVAS Aleksandras, Gavrilo
(Будников Александр Гаврилович)
1903 m. Rusijos imperijos pramonės įmonių žinyno duomenimis, Aleksandro Budnikovo fabrikas Minske įsteigtas 1865 m.1, greičiausiai tai būta amatininko dirbtuvė arba visai nedidelės įmonės, nes ji neįrašyta 1887 m. žinyne. Pirmos žinios apie fabriką yra 1894 m. Vilniuje išleistame pramoniniame prekybiniame Graco kalendoriuje. A. G. Budnikovo fabrikas minimas tarp stambiausių Minsko miesto fabrikų ir nurodoma, kad turėjo 23 darbininkus2. 1899 m. Vilniaus spaudoje skelbta fabriko reklama, kurioje nurodyta, kad garo variklį turėjusi Minsko įmonė Vilniuje įsteigė savo produkcijos sandėlį3. Fabriko produkcija buvo pristatyta 1901 m. Minsko žemės ūkio ir amatų parodoje, eksponuota koklinė krosnis ir židinys4. 1902 m. Vilniaus žemės ūkio ir amatų parodos kataloge rašoma, kad A. G. Budnikovas iš Minsko priemiesčio Kamarovkos eksponavo glazūruotus ir terakotinius koklius krosnims bei įvairius keraminius dirbinius5.
Rusijos imperijos pramonės žinynuose fabrikas įrašytas dukart: 1900 m. nurodyta, kad turėjo 23 darbuotojus6, 1903 m. – 19 darbuotojų7. Vėlesniuose analogiškuose leidiniuose nebeminėtas, tačiau nėra žinoma, kada fabrikas nustojo veikti.
Aptikti trys šio fabriko produkcijos ženklai. Pirmajame ovalo formos rėmelyje išdėstytas įrašas „ГОНЧАРНЫЙ ЗАВОДЪ / А. Г. БУДНИКОВА / МИНСКЪ ГУБ.“ Taip ženklintas koklis aptiktas Sporto g. 34 Vilniuje8 [1 il.]. Antros konfigūracijos spaudu pažymėti kokliai irgi rasti Vilniuje. Vienas jų rastas Z. Sierakausko g. 17 namo rūsyje9, kito – tiksli radimo vieta nežinoma. Spaudo įrašas byloja, kad fabrikas turi garo variklį: „ИЗРАЗЦОВЫЙ ПАРОВОЙ / ЗАВОДЪ / А. Г. БУДНИКОВА / МИНСКЪ ГУБ.“ [2 il.]. Trečiasis spaudas įkomponuotas į stačiakampį rėmelį, kuriame įrašyta „Г. МИНСКЪ / ВЪ КАМАРОВКЕ / АЛЕКСАНДРА / БУДНИКОВА“ [3 il.]. Taip žymėti 6 kokliai saugomi Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriuje. Jie rasti Naujojoje Vilnioje su daugeliu kitų išmestų koklių (vadinamasis „Naujosios Vilnios lobis“)10. Koklį su tokiu spaudu saugo ir Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejus Vilniuje11. Koklis į muziejų pateko iš griaunamų krosnių Vilniaus namuose.
Atrodo, kad pirmas ir antras ovalios formos spaudų variantai yra ankstyvesni, jais žymėti XIX a. pab. kokliai. Antrajame atspindėtas fabriko modernizavimo laikotarpis įdiegiant garo variklį. Trečiasis – stačiakampės formos spaudas – tikėtina naudotas maždaug nuo 1900 m., kai šaltiniuose pradėta minėti, kad fabrikas veikė Minsko Komarovkos priemiestyje.
Šaltiniai
- Список фабрик и заводов европейской Россiи, 1903, p. 368. ↩︎
- Торгово-промышленный адрес-календарь Граца на 1894, 1893, p. XXXII. ↩︎
- Виленскiй вестник, 1899, Nr. 175, p. 4. ↩︎
- Каталог Минской сельско-хозяйственной кустарно-промышленной юбилейной выставки 1901 года, p. 115. ↩︎
- Каталогъ первой Виленской сельско-хозяйственной кустарно-промышленной выставки: с 30 августа по 8 сентября, 1902, p. 92. ↩︎
- Вся Россия, 1900, p. 836. ↩︎
- Список фабрик и заводов европейской Россiи, 1903, p. 368. ↩︎
- Vidas Daminaitis, 1998 m. Vilniuje, Sporto gt. Nr. 34 (buv. Tuskulėnų dvaras) vykdytų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 1998, in: LNM Archeologijos skyrius. ↩︎
- Už nuorodą į radinį nuoširdžiai dėkoju archeologui ir muziejininkui Povilui Blaževičiui. ↩︎
- Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyrius. Naujojoje Vilnioje rastų koklių anketos Nr. 53–55, 76, 77, 79. ↩︎
- ILBMV, inv. Nr. 26. ↩︎
Produkcijos ženklinimas / iliustracijos
