ŠREDERSAS Eduardas
(Шредерс (Schroeders, Szreders) Эдуард (Eduard))
Koklių ir keramikos fabrikas baronų Šredesų Nodageno dvare Kuršo gubernijoje veikė nuo 1842 m.1 Jo įkūrėjas buvo baronas Eduardas Šredersas, kurio monograma su vietovės pavadinimu įprastai buvo įspaudžiama fabriko gaminiuose. XIX a. 9 deš. pab. leidiniuose fiksuota, kad įmonę tuomet valdė Kristoforas Šredersas2. Fabrikas paminėtas 1895 m. leidinyje Visa Rusija. Tais metais nurodyta tik savininko pavardė (Шредерс) ir dvaro, kuriame veikė fabrikas, pavadinimas (им.[ение] Нодаген)3. Vėlesniuose analogiškuose leidiniuose fabrikas neminėtas, todėl galima spėti, kad XIX a. pab. jo veikla nutrūko. Daugiausia duomenų apie fabriką pateikta 1888 m. Kuršo gubernijos žinyne: įmonėje per metus buvo pagaminama po 130 koklinių krosnių už 2500 rub., tam reikėjo 200 vežimų molio, 40 vežimų smėlio, 50 pūdų4 druskos, 60 pūdų švino, 12 pūdų užsieninio alavo ir kuro už 400–500 rub., naudotas 3 arklio jėgų variklis, buvo glazūros gaminimo aparatas, turėtos 4 staklės ir 4 krosnys. Produkcija realizuota Liepojoje, Kuršo ir Kauno gubernijose5. Surinkti istoriniai ir archeologiniai duomenys rodo, kad kokliais dar prekiauta Vilniuje6 ir Klaipėdoje7.
Fabrike gaminti ne tik kokliai, bet ir kita keraminė produkcija. Tą patvirtina LMAVB RS saugomi fabriko katalogo lakštai, kurių apatinėje dalyje įrašytas visas įmonės pavadinimas „Ofen und Thon-Waaren Fabrik zu Nodaggen“ (Koklių ir keramikos fabrikas Nodagene), ir kataloge pavaizduotos krosnys, židiniai bei dekoratyvios vazos8.
Įvairiuose Lietuvos muziejuose saugomi archeologų radiniai rodo, kad Nodageno produkcijos būta Daudžgirių (Biržų r.)9 ir Vainežerio (Lazdijų r.)10 dvarų pastatuose. Muziejuose saugomi kokliai aptikti Kauno11 ir Klaipėdos12 miestiečių namuose. Archeologai fabriko koklių 2021 m. rado kasinėdami Plinkšių dvaro sodybos (Mažeikių r.) teritorijoje13. Spėtina, kad 1971 m. Mečislovas Sakalauskas Nodageno krosnis nufotografavo Belvederio dvaro (Jurbarko r.) rūmuose14, in situ stovinti krosnis paveldo specialistų 2022 m. fiksuota Biliūnų dvaro (Raseinių r.) rūmuose. Restauratorių dėka išsaugotos šio gamintojo krosnys Pavirvytės dvaro (Mažeikių r.) pastatuose ir židinys Biržuvėnų dvare (Telšių r.)15. Išardytų krosnių dalys 2026 m. buvo surastos Salantuose. Manytina, kad čia jos galėjo patekti iš kurio nors apleisto Žemaitijos dvaro pastatų16.
Minėtuose radiniuose aptikti kelių konfigūracijų fabriko produkcijos ženklai. Pirmajame matyti įspausta „[karūnos ženklas] / Э. Ш. / Нодаггенъ“ [1 il.]. Šie ženklai neretai dėti vienas šalia kito. Antrasis vaizduotas kaip savininko vardo ir pavardės pirmųjų raidžių bei vietovės pirmosios raidės monograma, vainikuota karūna [2 il.].
Šaltiniai
- Справочный указатель фабрик и заводов в Курляндской губернiи, 1888, p. 213. ↩︎
- Указатель фабрик и заводов европейской Россiи и Царства Польскаго, 1887, p. 300; Справочный указатель фабрик и заводов в Курляндской губернiи, 1888, p. 213. ↩︎
- Вся Россия, 1895, t. I., p. 507. ↩︎
- 1 pūdas – 16,38 kg. ↩︎
- Справочный указатель фабрик и заводов в Курляндской губернiи, 1888, p. 213. ↩︎
- Dodatek do Kuryera Wileńskiego, 1854, Nr. 34, p. 104. ↩︎
- Dalia Klajumienė, „Koklių pasiūla ir gamintojai Klaipėdos krašte XIX a. II p. – XX a. I p.“, in: Archaelogia Urbana I, 2022, p. 51–53. ↩︎
- LMAVB RS, f. 229, b. 776–778. ↩︎
- Biržų krašto muziejuje „Sėla“, GEK 14133-1. ↩︎
- Linas Girlevičius, Vainežerio buv. dvaro sodybos fragmentų (u. k. 268) teritorijoje Lazdijų r. sav., Vainežerio k., 2012 metais atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ir archeologinių žvalgymų ataskaita, Vilnius, 2013, in: LNM Archeologijos skyrius, ARMA Nr. 392b. Vainežerio dvaro teritorijoje rasti koklio fragmentai su Nodageno fabriko spaudu saugomi Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriuje, inv. Nr. 98/1–3. ↩︎
- Keli Nodageno fabriko kokliai yra Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus saugyklose. ↩︎
- Archeologai Nodageno fabriko koklių rado atlikdami tyrimus Pilies g. 2A teritorijoje Klaipėdoje. Koklių fragmentai su gamintojo spaudais saugomi MLIM Archeologijos skyriuje.Nemažai koklių su Nodageno fabriko spaudais saugoma MLIM Etnografijos skyriaus saugyklose. Apie tai rašyta: Dalia Klajumienė, „Koklių pasiūla ir gamintojai Klaipėdos krašte XIX a. II p. – XX a. I p.“, p. 51–53. ↩︎
- Mantas Užgalis, Plinkšių dvaro sodybos (985) teritorijos, Mažeikių r. sav., Plinkšių k., Dvaro gatvės 2021 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita, Klaipėda, 2022, in: LII, F1-101190. ↩︎
- VRVA, f. 1019, ap. 11, b. 1551. ↩︎
- Dainius Strazdas, Biržuvėnų dvaro krosnių restauravimo pasas, 2011, in: Dainiaus Strazdo asmeninis archyvas; Idem, Pavirvytės dvaro krosnių restauravimo pasas, 2016, in: Dainiaus Strazdo asmeninis archyvas. ↩︎
- Informaciją apie Salantuose rastus koklius pateikė Paulius Vaniuchinas. ↩︎
Produkcijos ženklinimas / iliustracijos