PAPLAUSKIENĖ (XX a. pr. – XX a. 3 deš.); ANTPUSAIČIAI (XX a. 3 deš. pab. – 1940); Kataučiznos valstybinė plytinė (1940–1944)
Atrodo, kad plytinė Kataučiznos kaime pradėjo veikti dar XX a. pradžioje, nes tarpukariu fiksuota, kad įmonė turėjo 1902 m. gamintą lokomobilį. Apie tai patvirtina garo katilų valdžios priežiūros dokumentai1. 1919 m. surinkus duomenis apie įvairių privačių įmonių padėtį, minima našlei Paplauskienei priklausiusi plytų ir čerpių gamykla „Kataučizna“, įsikūrusi netoli Vladislavovo (dab. Kudirkos Naumiesčio), kurioje dirbo 15 žmonių. Dokumente apie koklių gamybą neužsimenama2. Nepriklausomoje Lietuvoje Kataučiznos kaime, Paplauskienei priklausiusioje žemėje, 1924 m. plytinė gavo leidimą veikti. Leidime nurodyta, kad įmonė gamina 300 tūkst. plytų ir 120 tūkst. čerpių (dokalkių), turi lokomobilį 10 HP (vadinamąjį Hofmano pečių), plytinėje dirba 18 vyrų ir 12 moterų3, vadinasi, įmonė buvo išaugusi, palyginti su 1919 m. Paplauskienės laikų plytine. Ją kaip vieną iš trijų pajėgiausių Marijampolės srityje 1926 m. ataskaitoje mini tos srities technikos inspektorius A. Trečiokas. Jis šią įmonę išskyrė kaip gamybai naudojusią itin aukštos kokybės molį4.
Nuo 1929 m. Lietuvos pramonei skirtuose leidiniuose aptinkama, kad Kataučiznos kaime veikusiai plytinei, gaminusiai plytas, prancūziškas, švediškas ir olandiškas čerpes bei drenažo vamzdžius, vadovavo A. Antpusaitis5. 1931 m. duomenimis, leidinyje Visa Lietuva Kataučiznos plytinės savininke tapo Ona Antpusaitienė6. Tarpukario dokumentai ir publikacijos nemini apie šioje plytinėje gamintus koklius.
1940 m. nacionalizavus Lietuvos įmones, plytinė Kataučiznoje pavadinta Kataučiznos valstybine plytine. 1941 m. duomenimis, joje dirbo 103 darbininkai ir 18 tarnautojų7. 1942 m. buvo atlikti nemaži renovacijos ir atnaujinimo darbai, leidę išplėsti plytų ir čerpių gamybą bei pagerinę darbo sąlygas8. Atnaujintoje įmonėje Antrojo pasaulinio karo metu gamintos ne tik plytos ir čerpės, bet ir keraminiai indai bei kokliai9. Duomenų apie Kataučiznos valstybinės plytinės veiklą po karo neturime.
Koklių su gaminvietės spaudu kol kas aptikti nepavyko, tačiau Zanavykų muziejuje, kuris veikia Lukšių seniūnijos Tubelių kaime, saugoma puodynė su Kataučiznos plytinės spaudu „PLYTINĖ / KATAUČIZNA / G L“ [1 il.].
Šaltiniai
- LCVA, f. 388, ap. 5, b. 640, l. nenumer. ↩︎
- Ibid., ap. 1, b. 233, l. 7–7v. ↩︎
- Ibid., ap. 5: b. 247, l. 96; b. 489, l. nenumer. ↩︎
- Ibid., b. 489, l. nenumer. ↩︎
- Lietuvos prekybos ir pramonės įstaigų adresų knyga 1929, p. 266; Informacinis kalendorius 1930, Vytauto Didžiojo metams, reklam. skelb. p. nenumeruoti. ↩︎
- Visa Lietuva. Informacinė knyga 1931 m., 1932, p. 376. ↩︎
- LCVA, R-1305, ap. 1, b. 12, l. nenumer. ↩︎
- Ibid., b. 170, l. 1. ↩︎
- Ibid., b. 54, 152, l. 306–361; b. 154, l. 1–12, 41–43; b. 170, l. 10; b. 285. ↩︎
Produkcijos ženklinimas / iliustracijos
