Pereiti prie turinio

ANOLIKAI: Anolikas Entas, Moišės (Анолик Ент Мовшович), apie 1892 – apie 1914; Anolikas Aleksas (Aleksandras), XX a. 3–4 deš.

Kauno miestiečio Ento Anoliko koklių fabrikas Vilijampolėje Kaune įsteigtas XIX a. pabaigoje. Jis minimas 1903 m. Rusijos imperijos fabrikų žinyne nurodant, kad įmonė pradėjo veikti 1897 m. ir turėjo 4 darbuotojus1. 1910 m. fabrikų žinyne minima, kad pagrindinė gaminama produkcija – čerpės, įmonėje – 20 darbuotojų2. 1912 m. produkcija – kokliai, turėjo 2 darbuotojus3, 1913 ir 1914 m. – darbuotojų skaičius nenurodytas, tačiau įrašyta, kad kasant molį ir gaminant gipsines formas, koklius ir terakotinius dirbinius, įmonės metinė apyvarta sudarė 15 tūkst. rublių4.

Įmonės veikla nenutrūko ir tarpukariu, ją valdė Ento Anoliko palikuonis Aleksas (Aleksandras) Anolikas, kuris 1934 m. pildydamas anketą apie įmonę nurodė, kad tai „Koklių ir puodų dirbtuvė“, įsteigta 1892-aisiais5. Lietuvos Respublikos prekybos departamento 1930 m. kovo 20 d. siųstame Prekybos ir pramonės rūmams Kaune įmonių, kurios buvo užregistruotos 1919–1930 m., sąraše nurodoma, kad Alekso Anoliko koklių dirbtuvė užregistruota 1924 m. ir veikė Raudondvario valsčiuje, Kauno apskrityje6.

Apie Anoliko koklių dirbtuvę rašyta 1931 m. leidinyje Visa Lietuva pristatant Kauno koklių dirbtuves, nurodyta, kad veikė Michalinavos kaime7. Ji įrašyta ir į 1924–1928, 1930–1933 m. Lietuvos telefono abonentų knygas bei Kauno adresų ir Lietuvos prekybos ir pramonės adresų knygas8. Ši koklių įmonė minėta 1930 m. Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų referento D. Gruodžio parengtoje knygoje Lietuvos pramonė ir jos gamyba9.

1934 m. surašant duomenis apie Kauno apskrityje veikusias pramonės įmones, prie A. Anoliko koklių dirbtuvės nurodyta, kad čia rankiniu būdu dirba vos 3 vyrai10. Savininkas 1934–1935 m. rūpinosi įmonę modernizuoti. Pildydamas modernizacijai reikalingus dokumentus, nurodė, kad koklių ir puodų dirbtuvė veikia ištisus metus, joje dirba 1 tarnautojas ir 5 darbininkai vyrai, per metus pagaminama 100 tūkst. koklių už 30 tūkst. litų, puodų pagaminama už 2 tūkst. 300 litų ir viskas realizuojama „vietoje“, kas greičiausiai reiškė – Kauno mieste11. Skaičiai rodo, kad pagrindinė produkcija dirbtuvėje buvo kokliai. Įmonės modernizacijos siekis buvo pagerinti sąlygas darbuotojams įrengiant jiems valgyklą „su praustuvu“12. Nežinoma, kada tiksliai A. Anoliko dirbtuvė buvo uždaryta, nes dėl nedidelio darbuotojų skaičiaus ir rankinio darbo pobūdžio ji nepateko tarp 1940 m. nacionalizuotų pramonės įmonių. Koklių su Anolikams priklausiusios įmonės spaudais nerasta.

Šaltiniai

  1. Список фабрик и заводов европейской Россiи, 1903, p. 360. ↩︎
  2. Список фабрик и завадов Россiи, 1910, p. 377. ↩︎
  3. Список фабрик и завадов Россiйслщй имперiи, 1912, p. 283. ↩︎
  4. Фабрики и заводы всей Россiи, 1913, p. 380; Фабрично-заводские предприятия Российской Империи (исключая Финляндию), 1914, in: https://dlib.rsl.ru/viewer/01006766808#?page=397. ↩︎
  5. LCVA, f. 388, ap. 2a, b. 422, l. 8. ↩︎
  6. LCVA, f. 987, ap. 1, b. 458, l. 21. ↩︎
  7. Visa Lietuva. Informacinė knyga 1931 m., 1932, p. 355. ↩︎
  8. Lietuvos telefono abonentų sąrašas, 1924, p. 58; 1925, p. 33, 62; 1928, p. 296; 1933, reklam. skelb. p. 31; Lietuvos prekybos ir pramonės įstaigų 1929 m. adresų knyga, 1929, p. 193; Informacinė knyga 1934–5 m., 1934, p. 507; Lietuvos Respublikos 1932–1933 metų Kauno miesto Valdžios ir Savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga „Visas Kaunas“, 1932, p. 113; Lietuvos Respublikos 1934–1935 metų adresų knyga „Visas Kaunas“ su Kauno miesto planu, 1934, p. 146. ↩︎
  9. Lietuvos pramonė ir jos gamyba, 1930, p. 142. ↩︎
  10. LCVA, f. 388, ap. 5, b. 125, l. 13. ↩︎
  11. Ibid., ap. 2a, b. 422, l. 8v. ↩︎
  12. Ibid., l. 7. ↩︎