MIKORSKIS Juozapas, Motiejaus

Juozapas Mikorskis gimė apie 1827–1832 m. Remiantis istoriniais dokumentais, jo tėvai buvo bežemiai bajorai Motiejus Mikorskis ir Kotryna iš Šarakauskų. Tėvas tarnavo pas Raudondvario grafą Benediktą Emanuelį Tiškevičių kaip rūmų ir namų Kaune sargas¹. J. Mikorskis buvo dukart vedęs, gyveno nuosavame name Žaliakalnyje „galvelėje prie Benediktinių“ Kaune, kur tikriausiai turėjo puodžiaus dirbtuvę. Pirmą kartą vedė miestietę Anelę iš Jakubovičių², su kuria susilaukė 7 vaikų³. Kauno Švč. Trejybės bažnyčios 1868 m. parapijiečių sąraše nurodyta, kad tuomet Juozapas buvo 37 metų amžiaus, jo žmona Anelė – 24-erių, sūnus Jonas – 9, o dukra Sofija – 1 metų⁴. Anelė nuo apopleksijos mirė 1870 m.⁵, o 40-metis našlys 1871 m. vedė 20-metę valstietę Domicelę iš Leonavičių⁶. 1871 m. Kauno parapinės bažnyčios parapijiečių sąraše meistras jau minimas su žmona Domicele, jiems neseniai gimusia dukra Elena ir sūnumi Jonu iš pirmosios santuokos⁷. Su antrąja žmona susilaukė 11 vaikų⁸, iš kurių išgyveno tik 5⁹. Dokumentai liudija, kad Mikorskis buvo puodžiaus Vincento Jakubovskio sūnaus Vincento krikštatėviu ¹⁰. Domicelė Mikorskienė mirė 1906 m.¹¹, Juozapas Mikorskis – 1908 m.¹²

Juozapo Mikorskio profesinės biografijos faktai liudija, kad 1855 m. buvo patvirtintas Kauno krikščionių puodžių-virvininkų cecho puodžiumi pameistriu¹³. Nežinoma, kada tapo meistru, bet pirmą kartą kaip meistras paminėtas 1870 m. dokumente¹⁴. Iš įrašų archyviniuose dokumentuose matyti, kad jis buvo ambicingas, valdžios siekęs meistras, nes XIX a. 9–10 deš. aktyviai stengėsi tapti cecho vyresniuoju ir tai jam dažniausiai pavykdavo. Tiesa, būtent jam vadovaujant, krikščionių puodžių-virvininkų cechas 1882 m. dėl aplaidžiai vedamų dokumentų, neleistinai sumažėjusio meistrų skaičiaus buvo panaikintas¹⁵. Tačiau, 1883 m. cechui atsikūrus ir tapus jungtiniu krikščionių-žydų puodžių-krosnininkų cechu, Mikorskio kaip ne itin gero vadovo reputacija jam nesutrukdė dar kartą išsikovoti vyresniojo pareigų ir išlaikyti jas iki pat Cechų sistemos pabaigos 1893 m. Per savo darbinę karjerą Kauno cecho vyresniuoju buvo 1880–1883, 1888–1893 m.¹⁶ 1892 m. dokumente, kuriame surašyti galimi kandidatai į Kauno apylinkės teismo tarėjus (заседателu), nurodyta, kad J. Mikorskis, puodžių-krosnininkų cecho vyresnysis, tuomet buvo 60 metų amžiaus¹⁷. Kauno amatininkų meistrų 1862–1899 m. knygoje minima, kad tuomet jis buvo Kauno miestietis, vedęs ir veikė kaip puodžius-krosnininkas¹⁸, tai leidžia spėti, jog žiedė puodus ir gamino koklius. Prie kitų meistrų tame sąraše tokia dviguba specializacija neįrašyta. 1900 m. amatininkų surašyme Mikorskis nurodytas tik kaip puodžius¹⁹. Tai, kad puodžius tikrai dirbo koklių gamybos ir krosnių mūrijimo srityje patvirtina Raudondvario grafų Tiškevičių dokumentai. Architekto Gustavo von Schachto pasirašytose 1884–1885 m. sąskaitose J. Mikorskis 1884 m. birželio, liepos ir spalio mėnesiais paminėtas kaip gavęs atlygį už krosnių rūmuose pastatymą ir perstatymą²⁰.