PEREVIČIUS Antanas (Koklių ir keramikos įmonės „Uola“ savininkas, apie 1934–1940)

Pirmą kartą spaudoje Antano Perevičiaus valdoma koklių ir keramikos įmonė „Uola“ paminėta 1934 m. Nuo 1934 iki 1940 m. Lietuvos telefonų abonentų ir Kauno adresų knygose įrašyta, kad įmonė veikė Šančiuose, Juozapavičiaus pr. 92 (tel. 41808)¹. Iš reklaminių skelbimų sužinome, kad gamino įvairių rūšių glazūruotus ir neglazūruotus koklius, kilnojamąsias krosneles, įvairius molio indus ir kitus keraminius dirbinius. Pardavinėjo ugniai atsparias rankų darbo ir „mašinines“ plytas, „įvairių rūšių geležis krosnims ir virtuvėms“, priėmė užsakymus „specialiniams“ indams. Nors gamino plataus asortimento keraminę produkciją, bet atrodo, kad įmonė buvo įsikūrusi vykdomai veiklai netinkamose patalpose. 1938 m. Kauno apygardos pramonės inspektorius nustatė, kad dirbtuvė neatitinka „darbininkų sveikatai ir gyvybei saugoti taisyklių“, nes patalpų lubos buvo „viename lygyje su žemės paviršiumi“, vadinasi, veikė namo rūsyje ar pusrūsyje. Kauno srities technikos inspektorius nurodė, kad įmonė iki 1939 m. birželio 1 d. turi išsikelti į tinkamas patalpas ir vėl gauti Finansų ministerijos Prekybos departamento leidimą veikti². 1940 m. balandžio 20 d. įmonės savininkas A. Perevičius pateikė prašymą LR pramonės ir prekybos departamentui koklių dirbtuvę „Uola“ perkelti iš Šančių į Vaišvido pl. 6 Zuikinės (Vičiūnų) kaime (Aukštosios Panemunės vls.)³. Leidimas perkelti įmonę buvo suteiktas 1940 m. balandžio 26 dieną⁴. Deja, 1940 m. antroje pusėje užėjus sovietų okupacijai, neaišku, ar planuotas dirbtuvės perkėlimas buvo įgyvendintas. Tarp nacionalizuotų įmonių duomenų apie „Uolą“ nerasta, todėl atrodo, kad ji po 1940 m. nebeveikė.

2025 m. rugsėjo mėnesį feisbuko grupėje „Lietuviškos plytos muziejus (virtualus)“⁵ buvo įkelta koklio fragmento nuotrauka su „Uolos“ dirbtuvės ženklu „KOKLIŲ D-VĖ / UOLA / KAUNAS“ [1 il.]. Deja, nepavyko išsiaiškinti, kur šis koklis buvo rastas.