Pereiti prie turinio

LEIBOVIČIUS (Leibavičius) M. ir SLEZINAS (Slesinas) M.

M. Leibovičius (Leibavičius) ir M. Slezinas (Slesinas) minimi kaip tarpukariu Šiauliuose turėję koklių dirbtuvę ir prekiavę kokliais, krosnelėmis bei kitomis statybinėmis medžiagomis. Anksčiausios žinios – 1923 m. leidinyje Visa Lietuva1. 1931 m. analogiškame leidinyje ši dirbtuvė Šiaulių mieste nebeminima. 1924 m. skelbėsi dienraštyje Lietuva2. 1924 m. Leibovičiaus ir Slezino „koklių ir ekonominių krosnių dirbtuvė“ prisijungė prie telefono abonentų tinklo, todėl yra Lietuvos telefonų abonentų knygose3. Dirbtuve įmonė vadinta ir 1923–1932 m. reklaminiuose skelbimuose4. Vėliau Leibovičius ir Slezinas pristatomi kaip pirkliai, o ne koklių gamintojai.

Leibovičiaus ir Slezino įmonės reklaminių skelbimų XX a. 3–4 deš. gausu Šiaulių periodinėje spaudoje. Praktiškai kiekvieno savaitraščio Momentas (Mūsų Momentas, Įdomus mūsų Momentas) numeryje pastarieji gamintojai ir prekybininkai patalpindavo su koklinėmis krosnimis susijusius reklaminius skelbimus5. Skelbėsi laikraščiuose Lietuvos aidas ir Šiaulių naujienos6. Iš Šiaulių spaudos susidaro vaizdas, kad Leibovičius ir Slezinas XX a. 3–4 deš. buvo užėmę visą miesto rinką. Jie kartu su Gordonu valdė pastarajam anksčiau priklausiusią garinę plytų dirbtuvę, kurioje galėjo gaminti ir koklius. Prekyvietėse, atrodo, prekiauta ne tik sava, bet ir atvežtine produkcija.1933 m. savaitraščio Įdomus mūsų momentas reklaminiame skelbime nurodyta, kad Leibovičius ir Slezinas turėjo plytų dirbtuvę su garo varikliu, pardavinėjo krosnis, koklius, plytas, kreidą, cementą ir kitas statybos medžiagas7. 1938 m. Lietuvos aido reklaminiame skelbime M. Leibovičius pranešė, kad nuo kovo 1 d. jis išstojo iš bendros M. Leibovičiaus ir M. Slezino prekybos ir įsteigė savo individualią įmonę, kur prekiavo statybos ir technikos reikmenimis: kokliais, ugniai atspariomis plytomis, moliu, vamzdžiais, įvairiais siurbliais ir kranais, centrinio šildymo ir vandentiekio įrenginiais8. Be to, prekiavo automobiliais. Nuo tada Šiaulių miesto ir respublikinėje spaudoje atsiranda atskiri M. Leibovičiaus ir M. Slezino įmonių reklaminiai skelbimai. Slezinas liko Tilžės g. 141 ir prekiavo kokliais bei plytomis, galbūt išparduodamas savų dirbtuvės produkcijos likučius9. Ilgainiui parduodamų prekių asortimentas plėtėsi, vadinasi, koklių gamyba greičiausiai nebeužsiimta, jais tik prekiauta. Iš reklaminių skelbimų spaudoje atrodo, kad M. Leibovičius nuo 1938 m. kovo 1 d. daugiausia užsiėmė prekyba, jo reklamuojamos parduodamos prekės labai įvairios – nuo statybinių medžiagų, koklių iki automobilių, motociklų ir jų dalių. Visgi atrodo, kad gamyba jo dirbtuvėje irgi vyko, nes jis 1940 m. minimas tarp Šiaulių apskrities įmonių garo katilų savininkų10. Manytina, kad 1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, M. Leibovičiaus įmonė veiklą nutraukė.

Koklių su Leibovičiaus (Leibavičiaus) ir Slezino (Slesino) ženklais kol kas rasti nepavyko. Tiesa, ŠAM yra saugomas koklis11, kuriame galima įžiūrėti spaudą su pavardės galūne „…AVIČIU…“, tai galėtų būti Leibovičiaus (Leibavičiaus) dirbtuvės spaudo fragmentas [1 il.].

Šaltiniai

  1. Visa Lietuva, 1923, p. 389. ↩︎
  2. Lietuva, 1924, Nr. 109, p. 11. ↩︎
  3. Telefonų abonentų knyga 1925 metams, p. 212; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1926 metams, p. 156; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1927 metams, p. 179; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1928 metams, p. 267; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1929 metams, p. 278; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1930 metams, p. 362; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1932 metams, p. 440; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1933 metams, p. 408; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1934 metams, p. 367; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1935 metams, p. 364; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1936 metams, p. 419; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1937 metams, p. 499. ↩︎
  4. Telefonų abonentų knyga 1924 metams, p. 134, LI [reklam. skelb.]. ↩︎
  5. Momentas, 1928, Nr. 1 (27); Mūsų momentas; Įdomus mūsų momentas, 1930: Nr. 3–5, 10, 11, 18, 19, 22, 28, 33–36, 41; 1932, Nr. 1 (94) – 14 (107), 19 (112), 24 (117), 26 (119), 30 (123) – 41 (134), 43 (136), 44 (137), 47 (140), 48 (141); 1933, Nr. 13 (158), 15 (160), 16 (161), 19 (164), 21 (166), 25 (170), 27 (172) – 29 (174), 34 (179), p. 4; 35 (180) – 38 (183), 41 (186) – 46 (191); 1935, Nr. 12, 14, 15, 17, 20–26, 28–39; 1936: Nr. 16–36; 1937, Nr. 1–35, 37–46; 1938, Nr. 1–5, 7. ↩︎
  6. Lietuvos aidas, 1929, Nr. 288, p. 11; Šiaulių naujienos, 1925, Nr. 29–39, 42–46, 48–52; 1926, Nr. 2, 3, 5, 6, 9, 11–15, 21–51; 1927, Nr. 10–15, 17–43; 1928, balandžio 22 d., p. 4; gegužės 15 d., p. 4. ↩︎
  7. Įdomus mūsų momentas, 1933, Nr. 16, p. 6. ↩︎
  8. Lietuvos aidas, 1938, Nr. 124, p. 8. ↩︎
  9. Įdomus mūsų Momentas, 1938: Nr. 10–46; 1939: Nr. 1, 7, 14, 25, 26, 41, 45, 46; 1940: Nr. 1–17, 23–26. ↩︎
  10. LCVA, f. 388, ap. 5: b. 248, l. 62; b. 651, l. 1. ↩︎
  11. ŠAM I-A 1124-212. ↩︎

Produkcijos ženklinimas / iliustracijos

1. Šiauliuose rastas koklio fragmentas su spaudo likučiu „[...]AVIČIU[...]“, ŠAM I-A 1124-212
1. Šiauliuose rastas koklio fragmentas su spaudo likučiu „[...]AVIČIU[...]“, ŠAM I-A 1124-212