Simno valstybinė plytinė
Nežinome, ar tarpukariu Simne būta statybinės keramikos įmonės, tačiau norą turėti šios srities specialistų nusako 1936 m. laikraštyje Amatininkas publikuotas straipsnis, kuriame teigiama, kad Simne reikia steigti „keramikos (puodų, čerpių, plytų, drenažo vamzdžių, krosnių statymo) mokyklą“1. Apie mieste statomą plytinę žinome iš 1941 m. spalio 11 d. Statybinių medžiagų pramonės tresto rašto2. Nepaisant prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo veiksmų, Simne pradėjo veikti plytinė ir keramikos fabrikas, gaminęs koklius, glazūrą ir keraminius indus. Tą patvirtina išlikę 1943–1944 m. dokumentai, kuriais, pagal karo metų tvarką, kas savaitę buvo atsiskaitoma už pagamintą produkciją3. Iš ataskaitų žinome, kad įmonė vadinosi Simno valstybinė plytinė, joje įvairiais tų metų mėnesiais dirbo nuo 8 iki 12 darbininkų4. Visgi panašu, kad karas neleido keramikos įmonei suklestėti, nes duomenys apie ją daug skurdesni nei apie kitas panašias gamyklas. Nežinome, ar ji veikė ir po karo.