Pereiti prie turinio

GUDELIS Albertas (plytinės savininkas, XX a. 4 deš.); Valstybine plytinė Nr. 2 Tauragėje (1940); Valstybinė plytinė „Kaitra“ (1941–1944)

Albertas Gudelis – plytinės tarpukario Tauragėje savininkas. Taip jis minimas 1926–1932 m. Lietuvos telefonų abonentų sąrašuose1. Plytinė pavaizduota 1930 m. Tauragės plane2, minima 1931 m. leidinyje Visa Lietuva3. 1938 m. leidinyje Lietuvos importeriai, eksporteriai ir pramonininkai Gudelis irgi įrašytas prie gaminusiųjų plytas, jo adresas – V. Kudirkos 27 Tauragėje4. Gudelio plytinė, turėjusi lauko tipo krosnis, minima 1940 m. įmonių surašyme5. Tai, kad joje gaminti ir kokliai, liudija 1937 m. kovo mėnesį laikraštyje Darbas plytinės vadovo įdėtas skelbimą, kad ieškomi du meistrai kokliams formuoti6.

Sovietams okupavus Lietuvą ir 1940 m. rugpjūčio 1 d. pradėjus pramonės įmonių nacionalizavimą, A. Gudelio plytinė nacionalizuota jau rugpjūčio 2 d.7 ir priskirta tų pačių metų spalio 3 d. įsteigtam Valstybiniam statybinių medžiagų pramonės trestui8. 1941 m. sausio mėnesį trestui priskirtos įmonės turėjo pateikti žinias apie turimus dar neparduotus gaminius, buvusi A. Gudelio plytinė, po nacionalizacijos pervadinta Valstybine plytine Nr. 2, Tauragė, Vytauto g. 1, nurodė, kad tuomet turėjo keturių skirtingų formatų neglazūruotų koklių: vadinamųjų „berlynietiškų“ tiesių ir kampinių (23,5 × 25,5 cm), paprastų tiesių ir kampinių (20,5 × 22,5 cm), vadinamųjų kvadratelių (14 × 21 cm) ir karnizų (45 cm)9.

Po plytinės nacionalizacijos buvusiam savininkui trumpą laiką dar buvo leista joje dirbti. 1940 m. gruodžio 30 d. A. Gudelis minimas kaip naujo direktoriaus Juozo Stonio pavaduotojas, ėjęs techninio vedėjo pareigas10. 1941 m. pradžioje, be techninio vedėjo pareigų, dar buvo priešgaisrinės apsaugos viršininku11. Deja, tais pačiais 1941 m. A. Gudelis buvo atleistas ir visa jo šeima ištremta į Sibirą12. Alberto Gudelio kaip mokesčių mokėtojo asmeninė byla Tauragės apskrities mokesčių inspekcijos dokumentuose figūruoja nuo 1938 m. rugsėjo iki 1942 m. rugsėjo13, nors 1941 m. pabaigoje jis jau buvo ištremtas.

1941 m. gruodžio mėnesį nacionalizuota plytinė Tauragėje Nr. 2 pervadinta Valstybine plytine „Kaitra“ dokumentuose nurodant, kad, be plytų ir čerpių, įmonėje gaminti baltai glazūruoti (tiesūs ir kampiniai), terakotiniai (tiesūs ir kampiniai), kvadratiniai („kvadratelės“) I ir II rūšies kokliai, jiems pritaikyti viršutiniai karnizai ir rozetės14. „Kaitros“ plytinė gyvavo visą Antrojo pasaulinio karo laiką ir tais metais, šalia plytų ir čerpių, gamino koklius15. Apie įmonės veiklą pokariu duomenų nerasta.

Koklių su tarpukariu veikusios Alberto Gudelio plytinės ir nacionalizuotos Plytinės Nr. 2 Tauragėje bei Valstybinės plytinės „Kaitra“ ženklais nerasta. Karo metu kokliai gal net ir neženklinti, nes 1942 m. pabaigoje surašant įmonės įrangą ir kilnojamąjį turtą, koklių spaudai neminėti16.

Šaltiniai

  1. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1926 metams, p. 166; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1927 metams, p. 191; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1929 metams, p. 294; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1930 metams, p. 382. ↩︎
  2. „Restauruotas 1930 m. Tauragės miesto planas“, in: Tauragės kurjeris, 2022-09-18, https://kurjeris.lt/kitos/taurragis/restauruotas-1930-metu-taurages-planas/. ↩︎
  3. Visa Lietuva. Informacinė knyga 1931 m., 1932, p. 376. ↩︎
  4. Lietuvos importeriai, eksporteriai ir pramonininkai, 1938, p. 188. ↩︎
  5. LCVA, f. 388, ap. 5, b. 651, l. 624. ↩︎
  6. Darbas, 1937, Nr. 31 (176); 32 (177), p. 7. ↩︎
  7. LCVA, f. R-379, ap. 1, b. 2, l. 3. ↩︎
  8. Tresto dokumentai saugomi LCVA, f. R-379. ↩︎
  9. LCVA, f. R-379, ap. 1, b. 25, l. 172. ↩︎
  10. Ibid., b. 13, l. 5. ↩︎
  11. Ibid., b. 6, l. 16. ↩︎
  12. Albinas Batavičius, Žemaitija: Tauragės kraštas senosiose fotografijose, 2000, p. 130. ↩︎
  13. LCVA, f. 1283, ap. 2, b. 231. ↩︎
  14. LCVA, f. R-1305, ap. 1, b. 34, l. nenumer. ↩︎
  15. Ibid., b. 109, 142, 145, 273. ↩︎
  16. Ibid., b. 109. ↩︎