Pereiti prie turinio

LEMANAS Julius (Julijanas) (koklių fabriko „Pivonija“ savininkas, 1884–1940); Valstybinis koklių fabrikas Ukmergėje (1940); Ukmergės valstybinis koklių fabrikas (1941–1944); Ukmergės rajono DŽDT VK Pramonės kombinato Ukmergės koklių fabrikas (1944–1967); Dvarčionių plytų gamyklos („Dvarčionių keramikos“) cechas Nr. 4 Ukmergėje (1967–1990)

1933–1937 m. leidinių reklaminiuose skelbimuose nurodoma, kad Juliaus Lemano fabrikas įsteigtas 1884 m.1, tačiau manytina, kad iš pradžių veikė kaip nedidelė dirbtuvė, nes carinės Rusijos fabrikų žinynuose paminėtas tik kartą 1912 m. teigiant, kad turėjo 2 darbuotojus2.

Tarpukariu Lietuvos Respublikos prekybos departamento 1930 m. kovo 20 d. siųstame Prekybos ir pramonės rūmams Kaune įmonių, kurios buvo užregistruotos 1919–1930 m. laikotarpiu, sąraše nurodoma, kad Julijano Lemano koklių dirbtuvė, veikusi Ukmergės Pivonijos priemiestyje, užregistruota 1928 m.3 Oficialiai registruota įmonė minėta Lietuvos Respublikos pramonę analizavusiose knygose ir informaciniuose leidiniuose4. Galima spėti, kad, 2019–2020 m. atliekant archeologinius tyrimus Ukmergės senamiestyje, rastas koklio su ovalios formos spaudu „I. LEMANAS / Koklių dirbtuvė / Ukmergė-Pivonija“ fragmentas5 kaip tik ir yra iš J. Lemano koklių įmonės XX a. 3 deš. veiklos periodo [1 il.].

Tarpukario Lietuvoje organizuotose Žemės ūkio ir pramonės parodose J. Lemano fabrikas pradėjo dalyvauti dar iki oficialaus įregistravimo, t. y. nuo 1925 m., ir tą sėkmingai darė iki XX a. 4 deš. pabaigos6. 1935 ir 1936 m. parodose buvo apdovanotas aukso medaliais7. Po 1935 m. parodos fabrikas išleido savo produkcijos katalogą, kuriame pristatė dvylika krosnių modelių ir vieną virtuvinę viryklę8 [2 il.]. 1938 m. fabriko produkcija eksponuota Pasaulinėje Paryžiaus parodoje, kur buvo apdovanota aukso medaliu ir Grand Prix kryžiumi9. Įmonės veikla tapo ypač matoma XX a. 4 deš., padaugėjo ją reprezentuojančių žinučių ir reklaminių skelbimų periodinėje spaudoje. 1938 m. fabrikas užregistruotas valstybiniame „Prekybos registre“. Šis faktas paviešintas kassavaitiniame ekonominiame žurnale Tautos ūkis10.

Fabrikas produkciją pardavinėjo ne tik Ukmergėje, bet ir Kaune (Vytauto pr. 26), Šiauliuose11, Kybartuose, Utenoje, Anykščiuose ir kituose Lietuvos miestuose12. Atgavus Vilnių, 1940 m. jau turėjo koklių sandėlį čia – Vilniaus g. 3713. Apie koklių sandėlius liudija ir tarpukario Lietuvos telefonų abonentų knygos, kuriose ne tik nurodyti sandėlių adresai ir telefonai, bet ir gausu įmonės reklaminių skelbimų14. Fabriko pajėgumą XX a. 4 deš. atspindi ir darbuotojų gausa: 1933 m. – apie 10015, 1934 m. – 40 (J. Kudirkos duomenimis)16, 1937 m. – 10017, 1938 m. – 12018, 1939 m. – apie 11019 (kitais duomenimis – 8820), 1941 m. – 148 darbininkai21.

Fabriko 1935 m. sudarytoje sutartyje su Panevėžio apskrities valdyba, siekiant aprūpinti pradžios mokyklas22 kokliais krosnių statybai, pateikti labai vertingi duomenys: koklių rūšys, matmenys ir kainos (didmeninės) litais [žr. lentelę]23.

Eil. Nr.Koklių pavadinimai ir jų matmenysKaina (didmeninė) Lt
1.Kokliai neglazūruoti 20 × 3324 cm apšlifuotomis briaunomis lygūs0,30
2.Kokliai neglazūruoti 10 × 20 × 23 cm apšlifuotomis briaunomis kampiniai0,55
3.Karnizai neglazūruoti viršutiniai arba apatiniai 40 cm ilgio lygūs2, 00
4.Karnizai neglazūruoti viršutiniai arba apatiniai 50 cm ilgio kampiniai3,50
5.Kokliai glazūruoti balti 14,5 × 21 cm apšlifuoti lygūs0,75
6.Kokliai glazūruoti balti 10,5 × 14,5 × 21 cm apšlifuoti kampiniai1,50
7.Karnizai glazūruoti balti 40 cm ilgio viršutiniai lygūs3,50
8.Karnizai glazūruoti balti 50 cm ilgio viršutiniai kampiniai6,50
9.Karnizai glazūruoti balti apatiniai virtuvei lygūs3,50
10.Karnizai glazūruoti balti apatiniai virtuvei kampiniai5,50
11.Rozetės1,00
12.Grotelės0,50

XX a. 4 deš. fabrikas produkciją ženklino dviem skirtingos konfigūracijos spaudais. Įrašas „I. LEMANAS / PIVONIJA / UKMERGĖ“ komponuotas ovale [3 a, b il.], įrašas „I. LEMANAS / UKMERGĖ / PIVONIJA“ – stačiakampiame laukelyje [4 a, b il.]. Atrodo, kad abu šie spaudai naudoti vienu metu. Koklių su tokio pobūdžio spaudais randama archeologinių tyrimų metu25 arba ardant krosnis visoje Lietuvoje, jie saugomi valstybiniuose ir krašto muziejuose26, privačiose kolekcijose.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, fabrikas nacionalizuotas ir pervadintas į Valstybinį koklių fabriką Ukmergėje27. 1941 m. skirstant valstybines įmones pagal kategorijas (jų iš viso keturios) Valstybinė koklinė Ukmergėje buvo priskirta prie II kategorijos. Tada fabrike dirbo 148 darbininkai ir 22 tarnautojai. Pagal pateiktus visų tuomet prie Valstybinio statybinių medžiagų pramonės tresto priskirtų koklių įmonių skaičius, ji buvo trečia pagal dydį, ją lenkė tik du Vilniaus fabrikai28. Pasikeitusį fabriko statusą po nacionalizacijos liudija peleninė su užrašu „VALSTYBINIS / KOKLIŲ FABRIKAS / UKMERGĖ“ [5 il.]. Spaudo su tokiu įrašu kokliuose kol kas nerasta.

1941–1942 m. pr. fabriko direktoriumi buvo Mečys Brazaitis, vyresniuoju meistru – Jonas Varanavičius, meistru – Pranas Švelnikas. Pagal 1941 m. pradžioje, vykdant Valstybinio statybinių medžiagų pramonės tresto nurodymus, pateiktus duomenis apie fabrike esamą ir parduodamą produkciją matyti, kokių rūšių ir formatų gaminti neglazūruoti ir glazūruoti kokliai [žr. lentelę]29.

Neglazūruoti kokliaiGlazūruoti kokliai
Kvadrateliai tiesūs I–IV rūšys – 14,5 × 21 cmKvadrateliai tiesūs I–IV rūšys – 14,5 × 21 cm
Kvadrateliai kampiniai I–IV rūšys – 14,5 × 31 cmKvadrateliai kampiniai I–IV rūšys – 14,5 × 31 cm
Terakotiniai tiesūs I–IV rūšys – 20 × 23 cmMajolika tiesūs I–IV rūšys – 20 × 23 cm
Terakotiniai kampiniai I–IV rūšys – 20 × 31 cmMajolikai kampiniai I–IV rūšys – 20 × 31 cm
—„Berlynietiški“ [matmenys nenurodyti]
Karnizai tiesūs ir kampiniai I rūšis – 16 × 7; 7 × 12 cmKarnizai tiesūs ir kampiniai I rūšis – 7 × 12 cm
Rozetės – 14 cm diametrasRozetės – 14 cm diametras
Grotelės – 15 × 10 cmGrotelės – 15 × 10 cm
Medalijonai – 31 × 23 cmMedalijonai – 31 × 23 cm

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, krašto ūkio generalinis tarėjas 1941 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 73 nurodė pervadinti nacionalizuotas įmones, prijungtas prie Statybinių medžiagų pramonės tresto. Valstybinis koklių fabrikas Ukmergėje pervadintas į Ukmergės valstybinį koklių fabriką30. Antrojo pasaulinio karo metais Kaune veikusio Statybinių medžiagų pramonės centro (Baustoffindustrie-Zentrale) 1942–1944 m. dokumentuose randame nemažai informacijos apie gamintą produkciją, jos realizavimą, darbininkų skaičių, jų algas, fabriko įrangą ir kt.31 1943–1944 m. fabrikui vadovavo L. Lehmannas, kuris stengėsi išlaikyti aukštą įmonės gamybos ir finansinį lygį32.

Fabrikas veikė ir po karo. Nuo 1944 m. jis buvo priskirtas prie Ukmergės rajono DŽDT VK Pramonės kombinato (pramkombinato), tačiau nuo 1947 m. veikė kaip atskiras finansinis vienetas33. Remiantis Ukmergės koklių fabriko pagrindinių priemonių 1949–1951 m. knyga, žinoma, kad tuomet įmonė turėjo tris koklių gamybos cechus, šamoto malimo cechą ir sandėlį, plytų formavimo cechą ir keturias džiovyklas. Fabrike stovėjo ir trys gyvenamieji namai34. Pramonės kombinato laikų produkcijos ženklinimą liudija terakotinio koklio fragmentas, saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriuje (neinventorintas) [6 il.].

Turime kelis fabriko ženklus iš XX a. 6–7 deš. Manytina, kad 6 deš. Ukmergės fabriko kokliai žymėti spaudu „UKMERGĖS / KOKLIŲ F-KAS“ pridedant valstybinio standarto numerį. Toks koklis rastas Kalvarijų g. name Vilniuje35 [7 il.]. Vėlesnis, 7 deš., turėtų būti spaudas „KOKLIŲ IR / KERAMIKOS / FABRIKAS / UKMERGĖ“ [8 il.]. 1967 m. Ukmergės fabrikas prijungtas prie Dvarčionių plytų gamyklos ir tapo cechu Nr. 4 Ukmergėje36. Tikėtina, kad to laikotarpio gaminį su spaudu saugo Šiaulių „Aušros“ muziejus [9 a, b il.]. Koklis su šiuo spaudu rastas Šiauliuose 2019 m. archeologinių kasinėjimų metu37. 1986 m. Ukmergės keramikos ceche sumontuota keraminių interjerinių plytelių linija38. Galutinai fabriko veikla nutrūko atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pastatų likučiai nugriauti 2014 m.39

Šaltiniai

  1. Lietuvos prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos kalendorius adresų knyga 1933 metams, p. 128, 169; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1937 metams, p. 126, 528. ↩︎
  2. Список фабрик и завoдов Россiйской имперiи, 1912, p. 283. ↩︎
  3. LCVA, f. 987, ap. 1, b. 458, l. 47. ↩︎
  4. Lietuvos prekybos ir pramonės įstaigų 1929 m. adresų knyga, p. 193; Lietuvos pramonė ir jos gamyba, 1930, p. 142; Lietuvos Respublikos 1932–1933 metų Kauno miesto Valdžios ir Savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga „Visas Kaunas“, 1932, p. 113; Lietuvos prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos kalendorius adresų knyga 1933 metams, p. 128, 169; Lietuvos Respublikos 1934–1935 metų adresų knyga „Visas Kaunas“ su Kauno miesto planu, p. 146; Lietuvos importeriai, eksporteriai ir pramonininkai, 1938, p. 188. ↩︎
  5. Liudvikas Vasiliauskas, Ukmergės senojo miesto (u. k. 2990) ir Ukmergės senamiesčio (u. k. 17116) viešųjų erdvių: Kęstučio aikštės, Draugystės skvero, Pilies kalno parko 2019–2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų ir žvalgymų ataskaita, II tomas. Radinių inventorinės lentelės, Vilnius, 2022, l. 101. ↩︎
  6. Ketvirtosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: birželio 24–29 d., 1925, p. 20; Septintosios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: birželio mėn. 28 d. – liepos mėn. 3 d. / Žemės ūkio rūmai. Kaunas: [Žemės ūkio rūmai], 1928, p. 22; 1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: birželio 18–22 d., 1930, p. 40; 1935 m. žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: rugsėjo 21–25 d., 1935; 1936 m. žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: birželio mėn. 27 – liepos mėn. 1 d. Kaunas, [s.n.], 1936,. ↩︎
  7. 1937 m. reklaminiai skelbimai, in: Lietuvos aidas, Nr. 216, 224, 232, 237, 258, 261, 262, 270, 273, 274, 278, 282, 285, 286, 288, 292, 294, 300, 304, 307, 312, 316, 319, 324, 328, 336, 340, 343, 348, 352, 355, 360, 364, 367, 372, 376, 379, 384, 388, 400, 403, 410, 413, 418, 422, 425, 430, 434, 437, 442, 446, 449, 454, 458, 461, 466, 470, 473, 478, 482, 485. ↩︎
  8. Katalogas saugomas Tomo Petreikio asmeninėje bibliotekoje. ↩︎
  9. Darbas, 1939, Nr. 33 (377), p. 11; 1939, Nr. 34 (378), p. 11; 1939, Nr. 35 (379), p. 11. ↩︎
  10. Tautos ūkis, 1938, Nr. 3 (133), p. 69. ↩︎
  11. Įdomus mūsų momentas, 1939, Nr. 14, p. 5. ↩︎
  12. UkKM 25183 R-8009. ↩︎
  13. Lietuvos telefono abonentų sąrašas, 1940, p. 75, 102, 109, 215, 217, 371. ↩︎
  14. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1928 metams, p. 289; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1929 metams, p. 299; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1930 metams, p. 388; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1931 metams, p. 90, 437; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1932 metams, p. 84, 473; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1933 metams, p. 79, 441; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1934 metams, p. 393; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1935 metams, p. 389; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1936 metams, p. 444; Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1937 metams, p. 126, 528; Lietuvos telefono abonentų sąrašas, 1938, p. 79, 82, 86, 95, 141, 185; Lietuvos telefono abonentų sąrašas, 1939, p. 89, 370. ↩︎
  15. „Geriausia koklių gamyba (Jul. Lėmano koklių fabrike Ukmergėje apsilankius)“, in: Verslas, 1933, Nr. 14, p. 4. ↩︎
  16. Koklių gamyba XIX–XX a. I p. įmonėse buvo sezoninis darbas, todėl darbuotojų skaičius per metus kito. Nuolat samdytas mažesnis skaičius žmonių, o šiltuoju metų laiku, kai gamyba suintensyvėdavo, dirbdavo ir laikinai pasamdyti žmonės. Todėl atskiruose šaltiniuose tų pačių įmonių darbuotojų skaičius labai įvairuodavo. ↩︎
  17. Darbas, 1937, Nr. 57(202), p. 7. ↩︎
  18. LCVA, f. 388, ap. 5, b. 125, l. 6. ↩︎
  19. Darbas, 1939, Nr. 39(383), p. 7. ↩︎
  20. Lietuvos istorijos studijos, 2015, t. 36, p. 93. ↩︎
  21. LCVA, R-1305, ap. 1, b. 12, l. nenumer. ↩︎
  22. Apie krosnis Lietuvos tarpukario pradžios mokyklose, statytas iš J. Lemano fabriko koklių, plačiau žr.: Dalia Klajumienė, Vietiniai ir įvežtiniai XIX–XX a. 7 deš. kokliai Lietuvoje: gamintojai ir produkcijos ženklinimas, p. 132. ↩︎
  23. Lentelė sudaryta pagal: LCVA, f. 797, ap. 1, b. 682, l. 2, 4. ↩︎
  24. Atrodo, kad čia suklysta rašant. Turėtų būti 20 × 23, o ne 20 × 33 cm, nes koklių, kurių matmenys būtų 20 × 33 cm neaptikta. Be to, lentelės antroje eilutėje įrašytas to paties koklio kampinis variantas (10 × 20 × 23) patvirtina, kad teisingi matmenys yra 20 × 23 cm. ↩︎
  25. Evaldas Vailionis, Utenos senamiesčio ir dvarvietės 1999 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaita, I dalis, Vilnius, 1999–2000, in: LNM Archeologijos skyrius, ARMA Nr. 272. ↩︎
  26. Koklių su J. Lemano koklių fabriko XX a. 4 deš. spaudais saugoma įvairiuose Lietuvos muziejuose: LNM, MM, ŠAM, UkKM. ↩︎
  27. LCVA, f. R-1305, ap. 1, b. 6, l. 1v. ↩︎
  28. Ibid., b. 12, l. nenumer. ↩︎
  29. Lentelė sudaryta pagal: LCVA, f. R-379, ap. 1, b. 24, l. 265; b. 25, l. 174. ↩︎
  30. LCVA, f. R-1305, ap. 1, b. 6, l. 1v, 3. ↩︎
  31. Ibid., b. 153, l. 10–17; b. 203; 297, l. 16, 129–130, 141, 242, 328, 330, 372, 436, 450. ↩︎
  32. Ibid., b. 203. ↩︎
  33. VRVA, f. 151, ap. 1, b. 4. ↩︎
  34. Ibid., b. 10. ↩︎
  35. Už informaciją apie šį koklį dėkoju Teresei Valiuvienei ir Mindaugui Valiui. ↩︎
  36. Dvarčionių plytų gamyklą nuo 1967 m. sudarė 5 cechai: Nr. 1 Dvarčionyse, Nr. 2 Jašiūnuose, Nr. 3 Širvintose, Nr. 4 Ukmergėje, Nr. 5 Punžonyse. Žr.: Dvarčionių keramika. Metinis prospektas-ataskaita, 2003 ir 2004, in: https://www.nasdaqbaltic.com/market/upload/reports/dkr/2003_yb_lt_ltl.pdf; https://www.nasdaqbaltic.com/market/upload/reports/dkr/2004_yb_lt_ltl.pdf, [žiūrėta 2021-07-30];Vilma Nemunaitienė, „Įamžino koklių fabriko atminimą“, in: Ukmergės žinios, 2018 m. spalio 24 d., https://www.ukzinios.lt/iamzino-kokliu-fabriko-ikurejo-atminima/. ↩︎
  37. Alma Lekniutė, Šiaulių senojo miesto vietos (u. k. 27097), Šiaulių r. sav., Šiaulių m., Vilniaus, P. Višinskio ir Vasario 16-osios gatvių 2019 m. archeologinių žvalgymų ataskaita, Klaipėda, 2021, in: ŠAM archyvas, f. 4, ap. 1, b. 423. ↩︎
  38. „Nuo krosnininko iki pramonininko“, in: Valstietis, 2021 12 29, https://www.valstietis.lt/kultura/nuo-krosnininko-iki-pramoninko/122905. ↩︎
  39. Vilma Nemunaitienė, „Įamžino koklių fabriko atminimą“. ↩︎

Produkcijos ženklinimas / iliustracijos

1. Koklio fragmentas su J. Lemano koklių dirbtuvės spaudu, XX a. 3 deš., UkKM, 25471 A-3189
1. Koklio fragmentas su J. Lemano koklių dirbtuvės spaudu, XX a. 3 deš., UkKM, 25471 A-3189
2. J. Lemano koklių fabriko Ukmergėje katalogo viršelis, apie 1935, Tomo Petreikio asmeninė biblioteka
2. J. Lemano koklių fabriko Ukmergėje katalogo viršelis, apie 1935, Tomo Petreikio asmeninė biblioteka
3 a. Koklio aversas ir reversas su spaudu ovaliame laukelyje, XX a. 4 deš., UkKM, 25475 IE-4737 (aversas)
3 a. Koklio aversas ir reversas su spaudu ovaliame laukelyje, XX a. 4 deš., UkKM, 25475 IE-4737 (aversas)
3 b. Koklio aversas ir reversas su spaudu ovaliame laukelyje, XX a. 4 deš., UkKM, 25475 IE-4737 (reversas)
3 b. Koklio aversas ir reversas su spaudu ovaliame laukelyje, XX a. 4 deš., UkKM, 25475 IE-4737 (reversas)
4 a. Koklio aversas ir reversas su spaudu stačiakampiame laukelyje, XX a. 4 deš., LNM Archeologijos skyrius, neinventorintas, Dalios Klajumienės nuotraukos, 2022 (aversas)
4 a. Koklio aversas ir reversas su spaudu stačiakampiame laukelyje, XX a. 4 deš., LNM Archeologijos skyrius, neinventorintas, Dalios Klajumienės nuotraukos, 2022 (aversas)
4 b. Koklio aversas ir reversas su spaudu stačiakampiame laukelyje, XX a. 4 deš., LNM Archeologijos skyrius, neinventorintas, Dalios Klajumienės nuotraukos, 2022 (reversas)
4 b. Koklio aversas ir reversas su spaudu stačiakampiame laukelyje, XX a. 4 deš., LNM Archeologijos skyrius, neinventorintas, Dalios Klajumienės nuotraukos, 2022 (reversas)
5. Peleninė su užrašu „VALSTYBINIS / KOKLIŲ FABRIKAS / UKMERGĖ“, 1940, privati kolekcija, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2015
5. Peleninė su užrašu „VALSTYBINIS / KOKLIŲ FABRIKAS / UKMERGĖ“, 1940, privati kolekcija, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2015
6. Koklio fragmento reversas su spaudo fragmentu „Ukmer[gės] / Pram[kombinato] / [...]“, XX a. 5 deš., ŠAM Archeologijos skyrius, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2022
6. Koklio fragmento reversas su spaudo fragmentu „Ukmer[gės] / Pram[kombinato] / [...]“, XX a. 5 deš., ŠAM Archeologijos skyrius, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2022
7. Koklis su spaudu „UKMERGĖS / KOKLIŲ F-KAS / TS 119-54“, XX a. 6–7 deš., privati kolekcija, Mindaugo Valiaus nuotrauka, 2022
7. Koklis su spaudu „UKMERGĖS / KOKLIŲ F-KAS / TS 119-54“, XX a. 6–7 deš., privati kolekcija, Mindaugo Valiaus nuotrauka, 2022
8. Koklio reversas su spaudu „KOKLIŲ IR / KERAMIKOS / FABRIKAS / UKMERGĖ“, XX a. 6–7 deš. (?), privati kolekcija, https://www.facebook.com/groups/592405111741390
8. Koklio reversas su spaudu „KOKLIŲ IR / KERAMIKOS / FABRIKAS / UKMERGĖ“, XX a. 6–7 deš. (?), privati kolekcija, https://www.facebook.com/groups/592405111741390
9 a. Krosnies karūnos detalė su iš dalies išlikusiu spaudu „UKMERGĖ / VŪV / TY-54 / CECHAS [...] / KERA [...]“, XX a. 8–9 deš. (?), ŠAM, GEK 143131, inv. Nr. I-A 1300/212 (aversas)
9 a. Krosnies karūnos detalė su iš dalies išlikusiu spaudu „UKMERGĖ / VŪV / TY-54 / CECHAS [...] / KERA [...]“, XX a. 8–9 deš. (?), ŠAM, GEK 143131, inv. Nr. I-A 1300/212 (aversas)
9 b. Krosnies karūnos detalė su iš dalies išlikusiu spaudu „UKMERGĖ / VŪV / TY-54 / CECHAS [...] / KERA [...]“, XX a. 8–9 deš. (?), ŠAM, GEK 143131, inv. Nr. I-A 1300/212 (reversas)
9 b. Krosnies karūnos detalė su iš dalies išlikusiu spaudu „UKMERGĖ / VŪV / TY-54 / CECHAS [...] / KERA [...]“, XX a. 8–9 deš. (?), ŠAM, GEK 143131, inv. Nr. I-A 1300/212 (reversas)