AB „Palemonas“ nuosava plytinė ir nuomojamoji Virbalyje (1938 m. liepos mėn. – 1940 m. rugpjūčio mėn.); Valstybinė Virbalio plytinė Nr. 1 ir Nr. 2 (1940 m. rugpjūčio mėn. – 1941 m. birželio mėn.); Virbalio plytinės „Plyta“ ir „Čerpė“ (1942–1944); Virbalio plytinės koklių cechas (XX a. 5 deš. pab. – 6 deš. (?))

Neturime tikslių duomenų, kada Virbalyje pradėjo veikti plytinė. Brigita Tranavičiūtė mini XX a. 3 deš. Vilkaviškio apskrityje veikusias 4 plytines, iš kurių viena buvo Virbalyje. Remdamasi Statybos ir sauskelių inspekcijos dokumentais, tyrėja teigia, kad tuomet Virbalyje plytos gamintos rankomis ir buvo prastos kokybės¹.

Atrodo, kad plytų gamyba Virbalyje išaugo ir sustiprėjo XX a. 4 deš. pabaigoje. Leidinio Tautos ūkis 1938 m. liepos mėn. numeryje skelbta, kad Virbalyje veikusios 2 plytinės, registruotos kaip AB „Palemono“ padaliniai². Viena jų, atrodo, buvo įsteigta pačios „Palemono“ akcinės bendrovės savininkų, o kitą jie nuomojosi. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, pramonės įmonių nacionalizacijos dokumente nurodyta, kad rugpjūčio 13 d. buvo nacionalizuota AB „Palemono“ Virbalyje įsteigta „nuosava“ plytinė, o rugpjūčio 16 d. – „Palemono“ nuomota plytinė³. Po nacionalizacijos jos vadintos „Valstybinė Virbalio plytinė Nr. 1 ir Nr. 2“, o 1941 m. duomenimis, jose balandžio mėn. iš viso dirbo 84 darbininkai ir tarnautojai⁴, o birželio 1 d. – 270 žmonių⁵. Virbalio plytinių veikla nenutrūko ir Antrojo pasaulinio karo metais. 1942–1944 m. dokumentuose jos vadintos plytinėmis „Plyta“ ir „Čerpė“⁶.

1938–1944 m. dokumentuose nerasta duomenų, kad Virbalio plytinėse būtų gaminti kokliai. Ataskaitose apie produkciją minėtos plytos, čerpės ir drenažo vamzdžiai.

Apie koklių gamybą Virbalio plytinėje liudija privačioje kolekcijoje saugomas koklis su dvikalbiu (rusų ir lietuvių k.) spaudu „ВИРБАЛИССКИЙ КИРПИЧНЫЙ ЗАВОД / КАФЕЛЬНЫЙ ЦЕХ / VIRBALIO PLYTINĖ / MПC / SKM / KOKLIŲ CECHAS“. Toks užrašas liudija, kad koklių cechas prie Virbalio plytinės buvo įkurtas pokariu. Kol kas nežinoma, kiek laiko jis veikė.