Pereiti prie turinio

Rekomenduojama literatūra

  1. Bielec-Maciejewska Beata, Kafle i piece kaflowe w Toruniu (XIV–XX wiek), Toruń: Wydawnictwo Adam Marszałek, 2015.
  2. Burdzy Maciey, Leksykon zakladów ceramicznych na terenie dzisiejszej Polski produkujących kafle piecowe XVIII–XXI wiek, Lublin: Info Studio s. c., 2020.
  3. Cramer Margareta, Den verkliga kakelugnen: fabrikstillverkade kakelugnar i Stockholm 1846–1926, Stockholm: [Komm. för Stockholmsforskning], 1991.
  4. Dittmar Monika, „Doch auch dies letzte Abendroth der Ofenmalerei erbleicht…“. Katalog zur Ausstellung „Künstleröfen – Ofenkünstler“, Drukhauz Berlin-Mitte, 2000.
  5. Kaleta Jerzy, Pruszków przemysłowy, Pruszków: Powiatowa i Miejska Biblioteka Publiczna im. Henryka Sienkiewicza w Pruszkowie, 2010.
  6. Klajumienė Dalia, Vilniaus gyvenamųjų namų interjerų dekoro elementai nuo klasicizmo iki moderno, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015.
  7. Klajumienė Dalia, „Architectural Ceramics of Vilnius Homes: Local and Imported Industrial Products and their Attribution in the 19th – early 20th Century“, in: Архитектурная керамика мира / Architectural Ceramics of the World, Nr. 2, Санкт Петербург, 2019, p. 46–87.
  8. Klajumienė Dalia, „Koklių pasiūla ir gamintojai Klaipėdos krašte XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje“, in: Archaeologia urbana I. Koklinių krosnių fenomenas: tarp praktinės naudos ir kultūrinės tradicijos, sudarytoja Raimonda Nabažaitė, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2022, p. 37–71.
  9. Klajumienė Dalia, „Historical Data about Tile Manufacturers in the Northern Part of East Prussia in the Nineteenth to the Mid-Twentieth Century“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Nr. 104: Architektūrinė keramika: apdailos medžiagos, funkcinė įranga, meno kūriniai, sudarytoja Dalia Klajumienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2022, p. 73–123.
  10. Klajumienė Dalia, „Pirmavaizdis ir gaminys: XIX a. – XX a. pirmos pusės koklinių krosnių ir židinių atvejis“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, Nr. 110–111: Vaizdas ir daiktas: ištakos, funkcijos, pėdsakai, sudarytoja Giedrė Mickūnaitė, Vilnius: VDA leidykla, 2023, p. 429–457, DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.182.
  11. Klajumienė Dalia, Vietiniai ir įvežtiniai XIX – XX a. 7 deš. kokliai Lietuvoje: gamintojai ir produkcijos ženklinimas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2024.
  12. Konečný Milan, Česka keramika. Rukovět keramického průmyslu v Čechách 1748–1948, Praha, 2003.
  13. Mende Jan, Die Tonwarenfabrik Tobias Chr. Feilner in Berlin. Kunst und Industrie im Zeitalter Schinkels, Deutscher Kunstverlag, 2013.
  14. Pospieszna Barbara, Kafle i piece kaflowe w zbiorach muzeum zamkowego w Malborku, Malbork: Muzeum zamkowe w Malborku, 2013.
  15. Sarcevičius Saulius, „Vilniaus plytininkai XVIII–XIX a. sandūroje“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 2022, I, p. 67–104, DOI:10.33918/25386549-202201004.
  16. Seydewitz Nicole, Kunst Keramik der Moderne. Zum 150. Geburtstag des Veltener Ofen- und Keramikunternehmers Richard Blumenfeld, Osthavelland-Druck Velten GmbH, 2013.
  17. Seydewitz Nicole, Vogt Florian, Schlaak Norbert, Von Velten in die Welt. Und retour, Velten: Ofen- und Keramikmuseum Velten und Hedwig Bollhagen Museum, 2019.
  18. Semków Jagoda, Wojnowska Weronika, „Piece kaflowe z XIX i XX w. z terenu dawnych Prus i Pomorza“, in: Średniowieczne i Nowożytne kafle. Regionalizmy – Podobieństwa – Różnice, red. Maria Dąbrowska, Halina Karwowska, Białystok: Muzeum Podlaskie w Białymstoku, 2007, p. 198–199.
  19. Soiri-Snellman Helena, Turun kaakelin kakluunit. Turun kaakelitehtaan uunimallit vuosina 1874–1954, [Turku]: Turun maakuntamuseo, 2003.
  20. Strauss Konrad, Die Geschichte der Töpferzunt vom Mittelalter bis zur Neuzeit und die Kunsttöpfereien in Alt-Livland (Estland und Lettland), Basel: P. H. Heitz, 1969.
  21. Swinarski Marian, Chrościcki Leon, Znaki porcelany europejskiej i polskiej ceramiki, Poznań: Poznańska spółka wydawnicza, 1949.
  22. Teichert, Somag & Saxonia. Vor 135 Jahren wurde die erste Ofenfabrik in Meißen gegründet. Beiträge zur Geschichte der Keramikproduktion in Meißen and Ausstellungskatalog, Meißen, 1998.
  23. Teichert-Werke. Keramik & Porzellan. 1863–1945. Ausstellungskatalog, Dresden: Verlag Dresdensia, 2003.
  24. Thomas B. Karl, „Carl und Ernst Teichert und die keramische Industrie in Meisenn“, in: Sächsische Heimatblätter, 2018, Nr. 1, p. 49–54, DOI:10.52410/shb.Bd.64.2018.H.1.S.49-54.
  25. Veltener Ofenfabriken. Ein Beitrag zur Kulturgeschichte des Heizens, [Ausstellung; Deutsches Historisches Museum, vom 15. Oktober 1992 bis 5. Januar 1993 im Zeughaus Berlin], hrsg. Monika Dittmar, Stuttgart: Ed. Cantz, 1992.
  26. Waszkiewicz Andrzej, „Ciegielnie i kaflarnie miasta. O zakladach, dzięki którym budowano Grodno“, in: Magazyn Polski, 2011, Nr. 7(67), http://kresy24.pl/wp-content/uploads/2011/10/Magazyn_Polski_7-2011.pdf (2011-12-04), p. 26–29.
  27. Zigmunde Alida, Gaitniece Lāsma, Šellers Daniels, „Uznēmejs inženieris Pauls Bēms (1879–1951) – Rigas Politehniskā institūta absolvents un firma ,Paul Boehm‘“, in: Humanitārās un sociālās zinātnes, 2016, Vol. 26, Nr. 1, p. 20–24.
  28. Zühlsdorff Dieter, Keramik-Marken Lexikon. Porzellan und Keramik. Report. 1885–1935 Europe (Festland), Stuttgart: Arnoldsche, 1994.
  29. Беларуская кафля, складальнiк Собаль Валянцiн Енiсеевiч [et al.], Мiнск: Беларусь, 1989.
  30. Пронин Г. Н., Соболь В. Е., Смоленские изразцы XVI–XIX веков, Смоленск: Свиток, 2013.
  31. Смирнов Владимир, „Многообразие клейм на архитектурных керамических изделиях в России“, in: Архитектурная керамика мира / Architectural Ceramics of the World, Nr. 3, 2019, p. 58–64.