Pereiti prie turinio

BAUMGARDTAS Albertas (Baumgardt Albert), 1864–1940, koklių įmonė, XX a. 4 deš.; plytinė-koklinė (kartais tik plytinė) „Priekulė“, XX a. 5 deš. – 1959 m.; koklių fabrikas „Priekulė“, 1959–1992

Priekulėje su šeima gyvenęs XVIII a. I p. emigrantų iš Zalcburgo palikuonis Albertas Baumgardtas (1864–1940) Gropiškių kaime (vok. Prokuls-Gropischen) XX a. 2 deš. pr. įsigijo plytinę, kuri kaip jam priklausiusi reklamuota 1912 m. kalendoriuje1. Nors feisbuko grupės „Priekulės istorijos“ 2023 m. lapkričio 1 d. paskelbtoje žinutėje užsimenama apie išlikusius 1917 m. koklių ir plytų pardavimo kvitus2, tačiau atrodo, kad iki XX a. 4 deš. kokliai plytinėje jei ir gaminti, tai tik labai mažais kiekiais. 1925–1939 m. Lietuvos telefono abonentų sąrašuose Gropiškiuose minima A. Baumgardto (Baumgarteno) dirbtuvė, tačiau XX a. 3 deš. įprastai nurodoma, kad joje gamintos plytos ir čerpės, bet ne kokliai3. Kitoje jau minėtos feisbuko grupės žinutėje teigta, kad įmonė pradėjo veikti 1930 m. ir jos statybų iniciatoriumi buvęs A. Baumgardto sūnus Paulius Baumgardtas (1897–1962)4. Duomenis apie savo žmonos tėvų Baumgardtų šeimą iš Priekulės pateikė Christophas Lütgė. Nepavykus peržiūrėti Ch. Lütgės turimų Baumgardtų šeimos dokumentų, kalbant apie jų koklių įmonę galima remtis Lietuvoje esamais šaltiniais. Pirmos žinios apie A. Baumgardto Gropiškiuose gamintus koklius randamos nuo 1933 m., kai Klaipėdos kalendoriuje pasirodė reklaminis skelbimas5. Nuo 1934 m. fabriko produkcija reklamuota dienraštyje Memeler Dampfboot nurodant, kad kokliais prekiaujama Klaipėdoje (Arthuro Holzhauerio firmoje), Priekulėje (Bernhardo Rascho parduotuvėje), Šilutėje (pirklio D. Ambrasso parduotuvėje Prinz-Joachim Straße), Pagėgiuose (Maxo Bauchardo prekyvietėje) ir Viešvilėje (pirklio Pauliaus Magnuso parduotuvėje)6. 1935 m. įmonės reklama skelbta Klaipėdos adresų knygoje7. 1936 m. A. Baumgardto šamotinių koklių dirbtuvė ir plytinė dalyvavo Kaune vykusioje Žemės ūkio ir pramonės parodoje, kur eksponavo šamotinius koklius ir krosnis bei plytinės gaminius8. Tais pačiais metais reklamavosi savaitraštyje Verslas9. 1936 m. įkurta generalinė fabriko atstovybė Vytauto pr. 12a Kaune ir reklamuotasi Lietuvos oficioziniame laikraštyje Lietuvos aidas10. Tai rodo, kad šio gamintojo produkcija galėjo pasklisti po visą tuometinę Lietuvos teritoriją.

Gana platus fabriko prekybos tinklas sąlygojo, kad iki šiol šio fabriko koklių randama Klaipėdoje, Šilutės apylinkėse, Kuršių nerijoje. Koklių su fabriko ženklu turi Mažosios Lietuvos istorijos muziejus11, Laisvės kovų ir tremties muziejus12 Priekulėje, Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje, privatūs asmenys. Koklių spaudai lietuvių ir vokiečių kalbomis liudija, kad tarpukariu buvo gaminami ugniai atsparūs šamotiniai kokliai, kuriems molis vežtas iš Meiseno [1 il.]. Be šių „didžiųjų“ spaudų, tarpukariu gaminti kokliai kartais ženklinti įmonės savininko A. Baumgardto monograma „AB“ [2 il.].

Nėra žinoma, kas įmonę valdė po A. Baumgardto mirties 1940 m., gal jau minėtas jo sūnus Paulius, bet po Antrojo pasaulinio karo ji buvo nacionalizuota, priskirta Valstybiniam statybinių medžiagų pramonės trestui ir vadinta plytine-kokline (kartais tik plytine) „Priekulė“ 13. Nacionalizuotos įmonės koklių saugo Šiaulių „Aušros“ muziejus [3 il.]. XX a. 5–6 deš. kokliai ženklinti ne tik įmonės pavadinimu „Priekulė“, bet ir žymėti Valstybinio sąjunginio standarto (vad. GOST’o) skaitmenimis [4 il.].

Plytinė-koklinė „Priekulė“ 1959 m. pervadinta į keramikos gamyklą, kurioje imta specializuotis labiau koklių ir kitos smulkesnės keraminės produkcijos, o ne plytų gamyboje14. Po reorganizacijos gamykla veikė iki 1992 m.15

Šaltiniai

  1. „Apžvalgos“ kalendros 1912 metams, p. 96. ↩︎
  2. Priekulės istorijos, in: https://www.facebook.com/groups/1084761226224396, [žiūrėta 2023-11-01]. ↩︎
  3. Klaipėdos krašto telefonų abonentų sąrašas 1925, p. 105; Telefonų abonentų knyga 1925 metams, p. 191; Lietuvos telefono abonentų sąrašas, 1926, p. 143; 1927, p. 164; 1928, p. 246; 1929, p. 255; 1930, p. 333; 1931, p. 375; 1932, p. 408; 1933, p. 378; 1934, p. 337; 1935, p. 330; 1936, p. 388; 1937, p. 463; 1938, p. 318; 1939, p. 327. ↩︎
  4. Priekulės istorijos, in: https://www.facebook.com/groups/1084761226224396, [žiūrėta 2023-11-03]. ↩︎
  5. Memelländischer Haus Kalender 1933, [reklaminių skelb. p. nenumeruoti]. ↩︎
  6. Memeler Dampfboot, 1934, Nr. 49, 50. ↩︎
  7. Klaipėdos miesto adresų knyga / Adressbuch der Stadt Memel 1935, p. 18. ↩︎
  8. 1936 m. žemės ūkio ir pramonės parodos katalogas: birželio mėn. 27 – liepos mėn. 1 d., p. 21. ↩︎
  9. Verslas, 1936, Nr. 31, p. 3. ↩︎
  10. Lietuvos aidas, 1936, Nr. 333, p. 2. ↩︎
  11. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkiniuose saugomi kokliai ir jų ženklai analizuoti: Dalia Klajumienė, „Koklių pasiūla ir gamintojai Klaipėdos krašte XIX a. antrojoje pusėje –XX a. pirmojoje pusėje“, in: Archaeologia Urbana I. Koklinių krosnių fenomenas: tarp praktinės naudos ir kultūrinės tradicijos, 2022, p. 37–71. ↩︎
  12. Už šią nuorodą dėkoju Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnoje padalinio muziejininkei Monikai Žąsytienei. ↩︎
  13. LCVA, f. R-379; VRVA, f. 989, ap. 1; KRVA, f. FR-1720. ↩︎
  14. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, 1982, p. 199. ↩︎
  15. Fabriko uždarymo datą 2024 m. knygos autorei nurodė priekuliškė Janina Žemgulienė, kurios tėvelis dirbo tame fabrike. ↩︎

Produkcijos ženklinimas / iliustracijos

1. Koklio reverso fragmentas su Alberto Baumgardto fabriko Priekulėje produkcijos spaudu, kuriame pateikta išsami informacija apie gaminį, XX a. 4 deš., MLIM, GEK 24709, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2019
1. Koklio reverso fragmentas su Alberto Baumgardto fabriko Priekulėje produkcijos spaudu, kuriame pateikta išsami informacija apie gaminį, XX a. 4 deš., MLIM, GEK 24709, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2019
2. Koklio reverso fragmentas su monograminiu Alberto Baumgardto fabriko Priekulėje produkcijos spaudu, XX a. 4 deš., MLIM, GEK 24685, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2019
2. Koklio reverso fragmentas su monograminiu Alberto Baumgardto fabriko Priekulėje produkcijos spaudu, XX a. 4 deš., MLIM, GEK 24685, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2019
3. Koklio fragmento reversas su plytinės-koklinės „Priekulė“ spaudu, XX a. 5–6 deš., ŠAM, GEK 143/130
3. Koklio fragmento reversas su plytinės-koklinės „Priekulė“ spaudu, XX a. 5–6 deš., ŠAM, GEK 143/130
4. Koklio, rasto išardžius Šilutės sinagogos krosnį, reversas su plytinės-koklinės „Priekulė“ spaudu su Valstybinio sąjunginio standarto skaitmenimis, XX a. 5–6 deš., Monikos Žąsytienės nuotrauka, 2021
4. Koklio, rasto išardžius Šilutės sinagogos krosnį, reversas su plytinės-koklinės „Priekulė“ spaudu su Valstybinio sąjunginio standarto skaitmenimis, XX a. 5–6 deš., Monikos Žąsytienės nuotrauka, 2021