Pereiti prie turinio

PEREVOZNIKAI Gilelis, Icikas ir Chonelis (plytų ir koklių dirbtuvės savininkai, 1918/1920–1940); Valstybinė plytinė ir koklinė Rimkuose (1940–1941)

Brolių Perevoznikų plytų dirbtuvė, veikusi prie Rimkų kaimo, Jonavos vls., Kauno aps., 1924 m. registruota Lietuvos Respublikos prekybos departamente1. 1925 m. dokumentuose Perevoznikai nurodė, kad plytinė pradėjo veikti 1920 m.2, tačiau 1931 m. anketoje ši data keleriais metais paankstinta nurodant 1918 m.3 Dokumentuose minima, kad 1931 m. savininkai pradėjo rūpintis plytinės modernizavimu įrengdami elektrinį motorą. Tuomet šalia plytų skyriaus buvo suprojektuotas koklių skyrius. Juose gaminta apie 2 mln. plytų ir 15 tūkst. koklių per mėnesį4. Tokie patys produkcijos kiekiai fiksuoti ir 1934 m. nurodant, kad įmonėje dirbo 15 žmonių5. Skaičiai rodo, kad ir modernizavus įmonę, plytos liko pagrindiniais gaminiais, nors koklių gaminta taip pat nemažai. Naujosios modernesnės įmonės projektą parengė Kaune kontorą turėjęs inžinierius architektas Boris Helcermanas6, kuris žinomas ir kaip Kamajų dvaro malūno projektuotojas7. Icikas Perevoznikas Lietuvos telefono abonentų knygoje imtas minėti nuo 1925 m. Modernizavus dirbtuvę 1931 m. analogiškose knygose, be trumpos informacijos apie telefono ryšį, iki pat 1940 m. talpinti reklaminiai skelbimai apie Perevoznikų gamintas plytas ir koklius. Juose nurodyta, kad įmonė veikė Jonavoje (tel. 55), turėjo sandėlį Ukmergės pl. 103 Kaune (tel. 24165)8.

Atėjus sovietams, brolių Perevoznikų plytų ir koklių dirbtuvė 1940 m. rugpjūčio 10 d. buvo nacionalizuota9 ir pervadinta į Valstybinę plytinę ir koklinę Rimkuose10. 1941 m. pradžioje, vykdant Valstybinio statybinių medžiagų pramonės tresto nurodymus teikti duomenis apie įmonėse turimą produkciją ir jos pardavimus, matyti, kad Rimkų kaimo plytinėje gaminti 20,5 × 22,5 cm formato terakotiniai kokliai, terakotiniai 46–50 cm dydžio karnizai ir terakotinės 15 cm diametro rozetės bei 14 × 21 cm dydžio kvadratelių formos kokliai. Be to, gamintos nedidelių matmenų koklių (14 × 12 cm) kilnojamosios krosnelės („pečiukai kvadratelių“)11. Gaminti ir analogiški glazūruoti balti ir spalvoti majolikiniai kokliai ir jų karnizai bei vadinamieji „berlynietiški“ baltai glazūruoti 23,5 × 25,5 cm dydžio kokliai. Majolikos technika gamintos ir kilnojamosios krosnelės12. Nuo 1942 m. duomenų apie šią įmonę daugiau nerasta. Koklių su Perevoznikų pavardės spaudais taip pat nepavyko rasti.

Šaltiniai

  1. LCVA, f. 987, ap. 1, b. 458, l. 31. ↩︎
  2. LCVA, f. 388, ap. 2a, b. 640, l. 6. ↩︎
  3. Ibid., b. 1698, l. nenumer. ↩︎
  4. Ibid., b. 1698, l. nenumer. ↩︎
  5. Ibid., ap. 5, b. 125, l. 19. ↩︎
  6. Ibid., ap. 2a, b. 1698, l. nenumer. ↩︎
  7. Eligijus Juvencijus Morkūnas, „Malūnai Panemunėlio apylinkėse tarpukaryje“, in: Panemunėlis, d. 2, vyriausiasis redaktorius Venantas Mačiekus, Vilnius: Versmė, 2011, p. 1104–1139. ↩︎
  8. Lietuvos telefono abonentų sąrašas, 1925, p. 152; 1926, p. 116; 1927, p. 131; 1928, p. 195; 1929, p. 161; 1930, p. 216; 1931, p. 248; 1932, p. 267; 1933, p. 96, 249–250; 1934, p. 112–113; 1935, p. 64–65, 212–213; 1936, p. 120–121; 1937, p. 172 [reklaminis skelbimas], p. 164 [parduotuvės Kaune adresas ir telefonas], 304 [telefonai Jonavoje]; 1938, p. 109, 203; 1939, p. 115, 222; 1940, p. 137, 262. ↩︎
  9. LCVA, f. 388, ap. 5, b. 256, l. 56v. ↩︎
  10. LCVA, f. R-1305, ap. 1, b. 12, l. nenumer. ↩︎
  11. LCVA, f. R-379, ap. 1, b. 24, l. 302–308, 312. ↩︎
  12. Ibid., b. 25, l. 160. ↩︎