Pereiti prie turinio

PUZINAS Tadas Povilas. Dailiosios keramikos fabrikas Kalneliškiuose (Didžiųjų Grūžių) dvare, (1880–1888)

Didžiųjų Grūžių dvaras Tadui Povilui Puzinui atiteko 1864 m. po jo krikštamotės, vaikų neturėjusios, Marijos Stašauskaitės mirties. Be kitų nemenkų pertvarkos darbų, 1880 m. dvaro teritorijoje pastatė keramikos fabriką, kuriam vadovauti pakvietė specialistą iš Vokietijos pavarde Miuleris1. Kaip teigia šio dvaro ir fabriko tyrinėtojai2, čia gaminti įvairūs labai geros kokybės keraminiai dailės dirbiniai: vazos, dekoratyviniai kokliai, labai gražūs įvairiais ornamentais puošti indai. Dirbiniai pelnydavo apdovanojimus Rygos, Peterburgo parodose. Prie fabriko buvo įsteigta ir trimetė meistrų mokykla, buvo rengiami specialistai ir plečiama gamyba. Mokytis kviesti gabūs, į meną linkę jaunuoliai iš aplinkinių kaimų (1882–1884 m. fabrike dirbo ir kartu mokėsi apie 30 mokinių). Per 8 metus parengta apie 200 mokinių3. Puzinas Grūžiuose, be koklių fabriko, pastatė ir plytinę. Būdamas Panevėžio apskrities bajorų maršalka, daug prisidėjo atstatant Panevėžį po 1881 m. gaisro. Žinant Puzino veiklos geografiją, jo fabriko koklių gali būti išlikę Pasvalyje, Panevėžyje, Vaškuose, Biržuose ir kitose šio regiono vietovėse. 1888 m. Didžiųjų Grūžių keramikos fabrikas bankrutavo, dvaras ir kitas nekilnojamasis turtas buvo parduoti iš varžytinių. 1913 m. išleistoje knygoje Apie Lenkijos keramikos fabrikus (O fabrykach ceramiki w Polsce) rašoma, kad Puzino fabriko įrangą perėmė čia meniniu vadovu ir skulptoriumi dirbęs Slavomiras Celinskis4. Šio garsaus XIX a. antros pusės – XX a. pradžios inžinieriaus, architekto ir skulptoriaus darbas Puzino Grūžių fabrike minimas ir jo biografijoje teigiant, kad jis darbą Grūžiuose derino su pareigomis Varšuvoje ir kunigaikščio Mykolo Radvilos 1880 m. įkurtame Neborovo fajanso fabrike5. Grūžių fabriko veikla nebebuvo atgaivinta, nes 1890 m. iš Puzino buvo atimtos bajoro teisės, jis pats ištremtas 10-čiai metų į Irkutską, vėliau jam neleista grįžti į Lietuvą. Mirė ir palaidotas Vinicoje.

Kokliai su Puzino Dailiosios keramikos fabriko Kalneliškiuose (Didžiųjų Grūžių) dvare spaudais saugomi Pasvalio krašto muziejuje [1 a, b il.] ir Biržų krašto muziejuje „Sėla“ [2 a, b il.]. Knygoje Apie Lenkijos keramikos fabrikus užsimenama, kad Puzino keramikos įmonėje gaminiai dar buvo ženklinami jo inicialais (dvi sukryžiuotos „P“ raidės)6. Deja, taip ženklintų gaminių aptikti nepavyko. Manytina, kad šis ženklas dėtas ne ant koklių, bet ant meninės keramikos gaminių.

Šaltiniai

  1. Jono Bubnio ir Vinco Jasiukevičiaus parengtoje knygoje Dailioji keramika Lietuvoje suklysta nurodant, kad Dailiosios keramikos įmonė Kalneliškiuose įsteigta XIX a. pradžioje. Žr.: Jonas Bubnys, Vincas Jasiukevičius, Dailioji keramika Lietuvoje, Vilnius: Mokslas, 1992, p. 50. ↩︎
  2. Kalneliškių (Didžiųjų Grūžių dvaras), [žiūrėta 2020-02-14], in: http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/245-kalneliskiu-didziuju-gruziu-dvaras. ↩︎
  3. „Povilas Puzina“, in: Lietuvių enciklopedija, t. 24, Boston, 1961, p. 292. ↩︎
  4. Gustaw Soubise-Bisier, O fabrykach ceramiki w Polsce, Warszawa, 1913, p. 11. ↩︎
  5. Helena d‘Abancourt, „Celiński Sławomir“, in: Polski słownik biograficzny, t. 3, Kraków, 1937, p. 225. ↩︎
  6. Apie tai minima knygoje: Gustaw Soubise-Bisier, O fabrykach ceramiki w Polsce, p. 11. ↩︎

Produkcijos ženklinimas / iliustracijos

1 a. Baltai glazūruoto koklio aversas ir reversas su Povilo Puzino Dailiosios keramikos fabriko Kalneliškiuose (Didžiųjų Grūžių) dvare spaudu „ГРУЖАНСКИЙ ГОНЧАРНЫЙ ЗАВОДЪ / П. ПУЗЫНА / 1“, PaKM, GEK 51 (aversas)
1 a. Baltai glazūruoto koklio aversas ir reversas su Povilo Puzino Dailiosios keramikos fabriko Kalneliškiuose (Didžiųjų Grūžių) dvare spaudu „ГРУЖАНСКИЙ ГОНЧАРНЫЙ ЗАВОДЪ / П. ПУЗЫНА / 1“, PaKM, GEK 51 (aversas)
1 b. Baltai glazūruoto koklio aversas ir reversas su Povilo Puzino Dailiosios keramikos fabriko Kalneliškiuose (Didžiųjų Grūžių) dvare spaudu „ГРУЖАНСКИЙ ГОНЧАРНЫЙ ЗАВОДЪ / П. ПУЗЫНА / 1“, PaKM, GEK 51 (reversas)
1 b. Baltai glazūruoto koklio aversas ir reversas su Povilo Puzino Dailiosios keramikos fabriko Kalneliškiuose (Didžiųjų Grūžių) dvare spaudu „ГРУЖАНСКИЙ ГОНЧАРНЫЙ ЗАВОДЪ / П. ПУЗЫНА / 1“, PaKM, GEK 51 (reversas)
2 a. Koklio aversas ir reversas su spaudu „ГРУЖАНСКИЙ ГОНЧАРНЫЙ ЗАВОДЪ / П. ПУЗЫНА“ iš Paliepių Grūžių dvaro, BKM, GEK 25983 (aversas)
2 a. Koklio aversas ir reversas su spaudu „ГРУЖАНСКИЙ ГОНЧАРНЫЙ ЗАВОДЪ / П. ПУЗЫНА“ iš Paliepių Grūžių dvaro, BKM, GEK 25983 (aversas)
2 b. Koklio aversas ir reversas su spaudu „ГРУЖАНСКИЙ ГОНЧАРНЫЙ ЗАВОДЪ / П. ПУЗЫНА“ iš Paliepių Grūžių dvaro, BKM, GEK 25983 (reversas)
2 b. Koklio aversas ir reversas su spaudu „ГРУЖАНСКИЙ ГОНЧАРНЫЙ ЗАВОДЪ / П. ПУЗЫНА“ iš Paliepių Grūžių dvaro, BKM, GEK 25983 (reversas)