JANAVIČIUS Vytautas, Vinco (plytinės savininkas, 1924–1940)

Šiaulių „Aušros“ muziejaus istorikės dr. Gabrielės Jasiūnienės tyrimai atskleidė, kad Aleksandrijos dvaro žemės su plytine ir koklių fabriko pastatais Vincui Janavičiui, buvusiam Zubovų dvaro valdytojui, atiteko XX a. 2 deš. arba 3 deš. pradžioje¹. LR finansų ministerijos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų dokumentuose fiksuota, kad Vinco sūnus inžinierius Vytautas Janavičius leidimą veikti plytinei Aleksandrijoje gavo 1924 m. Tais metais nurodyta, kad įmonė gamino 15 mln. plytų per metus, turėjo lokomobilį 24 HP, plytinėje dirbo 34 žmonės². 1933 m. plytų gamyba buvo padvigubinta, nes leidinio Lietuvos prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos kalendorius adresų knyga 1933 metams reklaminiame skelbime rašoma, kad „gamina įvairių rūšių plytas, kurių metinė gamyba viršija 3.000.000 štukų“³. 1936 m. Šiaulių apskrities įmonių, kurios tais metais gavo leidimus dirbti, sąraše V. Janavičiaus plytinės Aleksandrijos dvare gamybos apimtys vėl nurodomos 15 mln. plytų per metus, įmonėje dirbo 34 žmonės⁴. Dokumente aptikta, kad įmonės, praėjus tam tikram laikui, turėjo atnaujinti leidimus dirbti. Leidiniuose apie tarpukario pramonės įmones V. Janavičiaus plytinė minima iki XX a. 4 deš. pabaigos⁵. V. Janavičius Aleksandrijoje turėjo telefono ryšį ir nuo 1924 iki 1940 m. buvo Lietuvos telefono abonentų sąrašuose⁶.

Kadangi plytinė veikė kadaise didikams Zubovams priklausiusiame dvare, kur XIX a. 9 deš. – XX a. pr. gaminti kokliai, daugelis tradiciškai linkę manyti, kad ir tarpukariu koklių gamyba nenutrūko. Tačiau atlikus išsamų tyrimą, paaiškėjo, kad visą tarpukarį V. Janavičiaus plytinė archyviniuose dokumentuose ir leidiniuose bei spaudos reklaminiuose skelbimuose pristatoma kaip gaminusi išimtinai tik plytas. Tiesa, viena menka abejonė išliko. Abejoti verčia Jūratės Paškonytės tyrimai, skirti Šiaurės Lietuvos kokliams. Tyrėja 2023 m. perskaitė pranešimą „Nikolajaus Zubovo koklių fabriko produkcija (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia) Šiaulių krašte“ ir pasinaudodama kolekcininko Petro Kaminsko turimomis 1928 ir 1932 m. nuotraukomis, kurių reverse rusų kalba įrašyta, kad „nufotografuota [prie] koklių dirbtuvės Aleksandrijos dvare“ („Снимок снят в кафларни в имении Александрия“), paaiškino, kad kokliai Aleksandrijos dvare visgi tarpukariu gaminti⁷. Iš tiesų šios nuotraukos ir įrašai jų reversuose kol kas yra vieninteliai liudijimai, kad V. Janavičiaus plytinėje galėjo būti gaminami ir kokliai.

Sovietams okupavus Lietuvą, plytinė Aleksandrijos dvare 1940 m. rugpjūčio 21 d. nacionalizuota⁸. Po nacionalizacijos pateikiant duomenis apie produkcijos likučius šioje plytinėje minėtos tik plytos⁹, nors kitos plytinės (pvz., A. Gudelio Tauragėje plytinė, kurios tarpukariu gamino ir koklius, tuose dokumentuose tokie gaminiai visada būdavo įrašyti. Antrojo pasaulinio karo ir pokario dokumentuose Aleksandrijos plytinėje apie gamintus koklius taip pat neužsimenama.