BONNAS Wilhelmas F.

Puodžius meistras ir vieno didžiausių Karaliaučiaus koklių fabriko savininkas Wilhelmas F. Bonnas įrašytas į 1888–1937 m. miesto adresų knygas. 1880–1884 m. dar buvęs puodžiumi¹. 1885–1897 m. minėtas kaip cechui priklausęs, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjęs puodžius meistras². 1885–1886 m. rezidavo Drummstraße 31b, 1887 m. – Monken-Querstraße 2, 1888 m. – Erste Mankenquerstraße 2, 1894–1895 m. – Kreuzstraße 2, 1896–1898 m. – Weidendamm 26 (tel. 677). Karaliaučiaus puodžių cecho nariu W. Bonnas išliko ir 1898 m. tapęs koklių ir keramikos fabriko Unterhaberberg 44 savininku³, 1915 m. netgi buvo cecho vyresniuoju⁴.

Koklių fabrikas, kurį 1898 m. W. Bonnas perėmė iš Franzo Sohro, suklestėjo 1868–1882 m. valdant Rudolfui Boyʼui, todėl W. Bonnas (kaip ir F. Sohras) Karaliaučiaus adresų knygose ir reklaminėse žinutėse buvo nurodomas kaip R. Boyʼaus verslo perėmėjas. Taip W. Bonnas buvo pristatomas ir Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos keramikos fabrikų 1902 ir 1906 m. adresų knygose, kuriose rašyta, kad Wilhelmas Bonnas, Rudolfo Boyʼaus paveldėtojas, turėjo nuo 1865 m. veikusį garu varomą krosnių ir keramikos fabriką Karaliaučiuje, kuriame gamintos baltos ir spalvotos, majolikos ir „Altdeutsch“ stiliaus krosnys, židiniai, apdailos plokštės, vonios, taip pat gamintos šamotinės plokštės ir statybiniai ornamentai. Fabrike būta 125 darbininkų. 1869 ir 1895 m. Karaliaučiaus parodose fabriko produkcija apdovanota⁵. W. Bonnas fabriką valdė beveik keturis dešimtmečius – 1898–1937 m.⁶ Visgi atrodo, kad po Pirmojo pasaulinio karo jis kuriam laikui turėjo jungtis su kitais mieste veikusiais fabrikais. Apie tai liudija 1915 ir 1921 m. Karaliaučiaus adresų knygų duomenys. 1915 m. knygos dalykinėje rodyklėje nurodyta, kad mieste veikė du koklių fabrikai: Wilhelmo Bonno (Unterhaberberg 44) ir Hanso Wittenbergo (Vorderroßgarten 1/2)⁷. Atrodo, kad tarp 1915 ir 1921 m. jie susijungė, nes 1921 m. leidinio dalykinėje rodyklėje nurodyta, kad W. Bonnas su H. Wittenbergu bendrai valdė fabriką⁸. Be to, dar tuo pačiu adresu minimas koklių fabrikas „Moschkowsky & Wittenberg, G.m.b.h.“⁹ Atrodo, kad koklių gamintojams reikėjo jungtis, kad galėtų likti konkurencingi. Tačiau XX a. 4 deš. (1935 ir 1937 m. duomenimis) W. Bonnas vėl buvo vienintelis fabriko valdytojas¹⁰. Tarp 1937 ir 1941 m. W. Bonnas mirė, nes 1941 m. Karaliaučiaus adresų knygoje įrašyta puodžiaus meistro našlė Luisė Bonn¹¹.