Pereiti prie turinio

BOYʼUS Rudolfas

(Boy Rud.[olf])

Puodžius meistras ir koklių fabrikų savininkas Rudolfas Boyʼus 1861–1882 m. įrašytas į Karaliaučiaus adresų knygas. 1861 ir 1863 m. jis rezidavo Besselstraße 2, vadintas puodžiaus pameistriu1. Tuo adresu tuomet veikė E. Th. Kugelio koklių fabrikas, todėl neabejotinai amato mokėsi dirbdamas tame fabrike. 1864 m. jis jau vadintas puodžiumi meistru ir iki 1866 m. buvo įsikūręs Alte Reifenbahn 32 pas puodžių meistrą A. Longrieną. Tuo adresu, atrodo, R. Boyʼus įsteigė koklių įmonę, kurią iš jo 1868 m. perėmė A. Longrieno sūnus (arba brolis) Luisas Longrienas. 1866 m. R. Boyʼus tapo A. Longrieno nuo 1850 m. valdyto koklių fabriko Sackheimer rechte Straße 91 bendradalininkiu, fabrikas tais metais vadintas „Longrien & Boy“3. Tačiau 1867 m. A. Longrienas mirė, fabriką valdyti perėmė Luisas Longrienas, o R. Boyʼus ėmė bendradarbiauti su ankstesniu savo darbdaviu E. Th. Kugeliu. 1867 m. Karaliaučiaus adresų knygoje minėtas koklių fabrikas „Kugel & Boy“, įsikūręs Unterhaberberg 444. 1867 m. mirus E. Th. Kugeliui, Unterhaberberg 44 veikusį fabriką perėmė R. Boyʼus ir jo savininku buvo nuo 1868 iki 1882 m.5

Boyʼaus gebėjimą plėtoti koklių gamybos pramonę liudija tai, kad 1869 m. dalyvaudamas Karaliaučiaus pramonės parodoje buvo apdovanotas6. Sėkmingą veiklą liudija ir gamybos plėtra, nes pameistrių ieškojo ir už Karaliaučiaus ribų. Tai rodo 1874 m. Klaipėdos laikraščio Memeler Dampfboot reklaminė žinutė, kurioje kviečiama pameistrius atvykti į Karaliaučių ir už gerą atlyginimą dirbti jo fabrike7. Po R. Boyʼaus mirties fabriką 1883 m. perėmė valdyti Franzas Sohras, iš pastarojo – 1898 m. Wilhelmas Bonnas, tačiau visada būdavo minima, kad jie – tik R. Boyʼaus verslo perėmėjai8.

Šaltiniai

  1. Adressbuch der haupt- und Residenzstadt Königsberg i. Pr., 1861, p. 104; 1863, p. 112. ↩︎
  2. Adressbuch der haupt- und Residenzstadt Königsberg i. Pr., 1864, p. 94; 1865, p. 94; 1866, p. 21. ↩︎
  3. Adressbuch der haupt- und Residenzstadt Königsberg i. Pr. für 1866, p. 322, 337. ↩︎
  4. Adressbuch der haupt- und Residenzstadt Königsberg i. Pr. für 1867, p. 21, 102. ↩︎
  5. Adressbuch der haupt- und Residenzstadt Königsberg i. Pr., 1868, p. 88; 1869, p. 39; 1870, p. 20, 323; 1871, p. 18; 1872, p. 18; 1873, p. 19; 1874, p. 124; 1875, p. 19; 1876, p. 22; 1877, p. 149; 1878, p. 23; 1879, p. 24; 1880, p. 158; 1881, p. 25; 1882, p. 22. ↩︎
  6. Apie tai rašyta 1902 ir 1906 m. Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos keramikos įmonių žinynuose pristatant fabriko paveldėtojo Wilhelmo Bonno įmonę. Žr.: Adressbuch der keramischen Industrie, 1902, p. 249; 1906, p. 373. ↩︎
  7. Memeler Dampfboot, 1874, Nr. 146. ↩︎
  8. Apie R. Boyʼaus fabriką ir jo verslo perėmėjus rašyta: Dalia Klajumienė, „Historical Data about Tile Manufacturers in the Northern Part of East Prussia in the Nineteenth to the Mid-Twentieth Century“, 2022, p. 92–96. ↩︎