1902 m. Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos keramikos pramonės adresų knygoje nurodoma, kad Hermanno Strunko koklių fabrikas Vitnicoje veikė nuo 1880 metų. Įmonė įrašyta į 1897 m. Vokietijos Brandenburgo provincijos adresų knygą. 1925 m. H. Strunkas pateiktas kaip pagrindinis Vitnicos koklių fabriko (didžiausio Rytų Vokietijoje) savininkas. 1937 m. Karaliaučiaus adresų knygoje nurodoma, kad tuo metu mieste veikė […]
V. Mickūno koklių fabrikas Varšuvoje įrašytas 1900, 1903 ir 1912 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynuose ir 1905–1911 m. Lenkijos Karalystės pramonės įmonių adresų knygose. Visuose leidiniuose nurodoma, kad įmonė pradėjo veikti 1899 m., 1900 m. turėjo 22, 1903 m. – 23, 1912 m. – 8 darbininkus. Nuo 1911 m. fabrikas vadintas „Janówek“ iki tarpukario, kai […]
1909 m. Čenstakavos parodos katalogo keramikos įmonės „Pustelnik“ reklaminiame skelbime nurodoma, kad pradėjo veikti 1893 m., specializavosi daugiausia čerpių gamyboje. Tarpukario 1936–1938 m. leidiniuose rašyta, kad įmonė įsteigta 1900 m., veikė Varšuvoje, gamino čerpes, drenažo vamzdžius ir koklius. Produkciją pristatė 1928 m. I Rytų mugėje Vilniuje, todėl tikėtina, kad Lietuvoje būta krosnių, pastatytų iš įmonės […]
Augusto Haenselio koklių fabrikas įrašytas į 1887 m. Rusijos imperijos fabrikų žinyną nurodant, kad gamino produkcijos už 12 tūkst. rub. per metus ir turėjo 9 darbininkus. Įmonė paminėta 1907 m. Lenkijos Karalystės adresų knygoje. Gamintojas turėjo firminę parduotuvę Jerozolimska g. 23 B Varšuvoje. Keli baltai glazūruoti kokliai su fabriko spaudu „A. HAENSEL“ [1 il.] rasti […]
1935 m. Vilniaus amatų rūmų ataskaitoje rašoma, kad nors 70 proc. koklių pagamina Vilniaus amatininkai, tačiau 5 proc. koklių („išskirtinai spalvotų“) importuojama iš Skavinos. Tai tikrai nemažas procentas, tačiau koklių su Skavinos fabriko ženklais Lietuvoje kol kas nerasta. Jų pavyzdžių yra tarp muziejaus „Krosnininkų pasakojimai“ Ščecine eksponatų. Šio muziejaus įkūrėjas ir to pačio pavadinimo internetinės […]
Privataus muziejaus „Krosnininkų pasakojimai“ Ščecine vadovo Maciejaus Burdzy parengtame Lenkijos teritorijos koklių gamintojų nuo XVIII a. žinyne pateikta ganėtinai išsami informacija apie Senajame Gronove veikusį koklių fabriką. Kai kurių vertingų istorinių faktų bei vaizdinės medžiagos galima rasti ir internetiniuose portaluose. Žinyne rašoma, kad Emilis Conradtas koklių fabriką (Emil Conradt Ofenfabrik) Senajame Gronove įkūrė apie 1894 […]
Koklių fabriko savininkas L. C. Dannienas, įsikūręs Rosengarten 32, įrašytas į 1857–1866 m. Ščecino adresų knygas. Nuo 1867 m. fabriką perėmė W. Baudleris ir valdė jį iki 1877 m. Jis vadintas L. Dannieno fabriko paveldėtoju, nuo 1878 m. W. Baudleris minėtas tik kaip puodžius meistras, o ne fabriko savininkas. Ornamentinės baltai glazūruotos krosnies detalės su […]
1927 m. Varšuvoje vykusios parodos Lenkijos keramika kataloge nurodyta, kad fajanso fabriką Pruškuve prie Varšuvos 1872 m. įsteigė Asterblumas ir Teichfeldas. Kai kalbama apie koklių gamybą fabrike, įprastai to pradžia įrašoma nurodant 1880 metus. Koklių fabriko įkūrėju laikomas Jakubas Teichfeldas, jau nuo XIX a. 6 deš. kitose Lenkijos vietovėse aktyviai dirbęs meninio fajanso srityje. Jo […]
Koklinių krosnių fabrikų susivienijimas 1906 m. pradėjo veikti Unguroje (lenk. Węgorzewo), Rytų Prūsijoje. Jame buvo gaminami kokliai krosnims ir vazonai gėlėms (cachepot). 1931 m. fabrikas buvo perkeltas į Milomlyną ir ten veikė iki 1944 m. Milomlyne koklių gamyba vyko nuo XIX a. vidurio. XIX a. 10 deš. fabrikui vadovavo O. Krügeris. Tačiau įmonė, kurios valdybos […]
Maciejaus Burdzy parengtame dabartinės Lenkijos teritorijoje nuo XVIII a. veikusių koklių gamintojų žinyne nurodoma, kad Helmutho Fischerio koklių fabrikas Lemborke pradėjo veikti 1880 m. ir šiam savininkui priklausė iki XX a. pr., dar minėtas 1906 metais. Vėliau savininkai keitėsi, 1947 m. įmonė nacionalizuota ir veikė beveik visą XX a. Vakarų Lietuvoje rastas koklis su spaudu […]
