Apie Friedricho Wernerio koklių fabriką Karaliaučiuje (Rytų Vokietijoje, netoli Dresdeno) žinių turime labai mažai. Atrodo, kad jis veikė tarpukariu ir gamino šamotines modernizmo stilistikos koklines krosnis [1 il.]. Išlikęs fabriko XX a. 4 deš. produkcijos katalogas, vieną jo egzempliorių saugo privatus muziejus „Krosnininkų pasakojimai“ Ščecine. Vakarų Lietuvoje rastas šio fabriko koklis su ovalo formos spaudu, […]
Alfredas Sadlonas 1920 m. koklių fabriką Feltene perėmė iš Emilio Krausės. Knygoje Märkische ton-kunst. Veltener ofenfabriken pateikti duomenys nurodo, kad 1876 m. fabriką Ausbau 4 įkūrė Karlas Plessowas ir Schurianas. Nuo 1882 m. įmonę valdė Friedrichas Krausė, nuo 1892 m. – Emilis Krausė. 1920 m. įmonę pradėję valdyti A. Sadlonas ir Maxas Gottschalkas pervadino ją […]
Vokiečių ir lenkų tyrinėtojai rašo, kad meninės keramikos dirbtuvę „RULA“ 1927 m. įsteigė krosnių pramonės muziejaus Feltene įkūrėjo Gustavo Gerikės žentas Rudolfas Lohleinas. Jis panaudojo jau nuo 1919 m. neveikusį fabriko pastatą Wilhelmstraße 29, kuris iki tol priklausė susivienijimui „W. Kersten & Co“. Dirbtuvės „RULA“ veikla truko tik iki 1930 m. Gaminiai žymėti R. Lohleino […]
Susivienijimas „KERAMIK AG“ Feltene gyvavo vos ketverius metus – 1920–1924 m. Jis veikė 1865 m. įkurtame fabrike Mühlenstraße 43. 1924 m. susivienijimą perėmė Richardas Blumenfeldas. Lietuvoje koklių (tikslios radimo vietos nežinomos) su spaudais „KERAMIK / A – G / VELTEN“ turi privatūs kolekcininkai [1 il.].
Žinoma, kad nuo 1873 m. Feltene, Wilhelmstrasse 29, veikęs Gustavo Rosinskio (Gustav Rosinsky) koklių fabrikas 1894 m. pavadintas „W. Kersten & Co“. Fabrikas minimas 1897 m. Vokietijos Brandenburgo provincijos adresų knygoje. Kaip susivienijimas „W. Kersten & Co“ („W. Kersten & Co Verbands Fabrik“) veikė iki 1919 m. Nuo tada iki 1927 m. fabriko pastatas stovėjo […]
1900 m. Felteno priemiestyje adresu Kreisbahnstraße 8 pradėjo veikti koklių fabrikas „G. Netzband & Co“. Jį įkūrė G. Netzbandas ir Ottas Köhleris. Po Netznabdo mirties (tiksli data nežinoma) fabriką valdė Köhlerių šeima. Vakarų Lietuvoje rastas XX a. pradžios koklis su ovalo formos spaudu „G. Netzband & Co / 4 / VELTEN / Verbands-Fabrik“ [1 il.].
32 Felteno koklių fabrikai 1896–1901 m. susijungė į stambų susivienijimą (Vereinigte Veltener Ofenfabriken GmbH) ir turėjo bendrą parduotuvę Berlyne. Dar kartą sudaryti sindikatą jie bandė 1912 m. Kol kas nepavyko išsiaiškinti, kiek jis gyvavo. Susijungusių fabrikų tikslas buvo turėti bendrus pavyzdžių katalogus, keistis modeliais ir tokiu būdu atpiginti gamybą. Sindikato fabrikų ženklai buvo „VELTEN“ arba […]
Richardas Blumenfeldas (1863/67(?)–1943), Hermano Blumenfeldo, Felteno krosnių fabrikanto, sūnus 1890 m. tapo J. Ackermanno keramikos dirbinių fabriko Feltene direktoriumi. R. Blumenfeldo koklių fabrikas minimas 1897 m. Vokietijos Brandenburgo provincijos adresų knygoje. Gana greitai tapo lyderiaujančiu šios srities, koklinių krosnių ir architektūrinės keramikos, gamintoju. 1924 m. R. Blumenfeldas supirko kelis susivienijimo „KERAMIK AG“ fabrikus Feltene ir […]
Kooperatinė bendrovė „A. Schmidt, Lehmann & Co“ 1872 m. įsteigta Wilhemstraße 32 Feltene. Ji buvo viena stipriausių koklių įmonių šiame mieste. Fabrikas įrašytas į 1897 m. Vokietijos Brandenburgo provincijos adresų knygą. Gana greitai įkūrė atstovybių tinklą Prūsijoje ir Rusijos imperijoje. Ypač daug koklių buvo parduota Karaliaučiuje, Olštyne ir kituose Pamario miestuose. 1905 m. savininku tapo […]
Vokiečių tyrėjai nurodo, kad fabriką Bergsraße 9 Feltene 1871 m. įkūrė Friedrichas Wollschlägeris. Įmonė minima 1897 m. Vokietijos Brandenburgo provincijos adresų knygoje. F. Wollschlägeriui fabrikas priklausė iki 1911 m., kokliai buvo žymimi spaudu „FR. WOLLSCHLÄGER-VELTEN“. 1911 m. fabriką ėmė valdyti Edmundas, Georgas ir Arthuras Wollschlägeriai, gaminiai žymėti be pirmojo savininko vardo inicialų – „WOLLSCHLÄGER-VELTEN“. 1923–1930 […]
