AUSEKLIS Fritzas, Jono
(Auseklis Fritz; Аусеклис Фриц Иванович)
Latvijos dailės istorijoje nurodyta, kad puodžius Fritzas Aukselis (1856–1917) majolikos fabriką Rygoje įsteigė 1882 m.1 ir kad įmonė veikė maždaug iki Pirmojo pasaulinio karo2. Tačiau 1926 m. Rygos adresų knygoje ir 1928 m. Latvijos prekybos ir pramonės žinyne įrašytas fabrikas „Auseklis“ (valdytojas nenurodytas), gaminęs koklius ir kitus keraminius dirbinius3. Manytina, kad tai buvo ta pati įmonė, kuri XIX a. IV ketv. – XX a. pr. priklausė F. Ausekliui, nes veikė tuo pačiu adresu, tik galbūt ją valdė kažkas kitas, o ne F. Auseklis. 1931 m. analogiškame žinyne firmų abėcėliniame sąraše fabrikas „Auseklis“ nebeminimas4. Latvijos dailės istorikė Silvija Grosa nurodo, kad Rygoje veikusi F. Auseklio įmonė buvo antra pagal pajėgumą koklių gamybos srityje po fabriko „Zelm & Boehm“.
Tyrinėjant F. Auseklio fabriko istoriją matyti, kad iki XIX a. pab. įmonė veikė Alexander Straße 67 (tas adresas nurodytas 1885 m. Rygos adresų knygoje5) ir Alexander Straße 79. Pastaruoju adresu jį pristato 1892–1895 m. Rygos statybų kalendoriai (Bau-Kalendar)6. Nuo 1898 m. iki XX a. 3 deš. pab. fabrikas veikė Ritterstraße 75b (tarpukariu gatvė pervadinta į Bruņinieku ielā)7. Adreso kaita svarbi stebint įmonės ir jų savininkų kaitą. Fabriko produkcija išsiskyrė kokybe. Tą liudija jubiliejinėje 1901 m. Rygos parodoje laimėtas sidabro medalis8.
Be Rygos adresų knygų, apie F. Auseklio fabriką žinių pateikia ir 1895–1903 m. Rusijos imperijos pramonės įmonių žinynai9. 1895 m. nurodyta, kad gamino 45 tūkst. vienetų koklių per metus. 1902 m. leidinyje įrašyta, kad fabrike dirbo 22 žmonės. 1903 m. žinyne fabriko įsteigimo data nurodyta ne 1882, bet 1889 m. Šie metai, matyt, įvardyti, nes nurodė, kad įmonė įsikūrė naujuoju Ritterstraße 75b adresu. 1903 m. fabrike fiksuota tik 19 darbininkų. Kituose visai Rusijai skirtuose pramonės žinynuose F. Auseklio įmonė dėl nežinomų priežasčių neminėta.
Nors įmonė veikė ilgą laiką, bet kol kas žinoma tik viena koklio spaudo konfigūracija iš 1898–1914 m. laikotarpio. Taip datuoti leidžia spaude nurodytas įmonės Ritterstraße 75b adresas ir įrašas vokiečių bei rusų kalbomis: „Ofen und Thonwaaren Fabrik / FRITZ AUSEKLIS, RIGA / [RITT]ER STR. 75b / Печной и гончарный завод / ФРИЦЪ АУСЕКЛИСЪ / 76а РЫЦАРСКАЯ УЛ.“ [1 il.]. Koklio fragmentas su spaudu rastas 2010 m. archeologinių tyrimų metu buv. Šiaulių dvaro sodybos teritorijoje Šiauliuose 10. Radinys saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Šaltiniai
- Silvija Grosa, „Applied arts and the beginnigs of industrial design 1840–1890“, in: Art History of Latvia, t. III: 1780–1890, book II: Period of Realism and Historicism. 1840–1890, 2019, p. 322. ↩︎
- Silvija Grosa, „Applied arts and design“, in: Art History of Latvia, t. IV: Period of Neo-Romanticist Modernism 1890–1915, 2014, p. 573. ↩︎
- Rigaer Adreßbuch für 1926/27, 1926, p. 1309; Handels-Adressbuch Lett- und Estlands 1928, p. 70. ↩︎
- Handels-Adressbuch Lett- und Estlands 1931. ↩︎
- Rigasches Adreß-Buch für 1885, p. 22. ↩︎
- Baukalender, 1891, p. 131; 1892, p. 132; 1893, p. 63; 1894, p. 129. ↩︎
- Rigasches Adreßbuch, 1898, p. 256; 1901, p. 12; 1902, p. 376; 1904, p. 447; 1905, p. 448; 1906, p. 447; 1907, p. 449; 1908, p. 450; 1909, p. 493; 1910, p. 500; 1911, p. 517; 1912, p. 517; 1913, p. 618; 1914, p. 620; Handels-Adressbuch Lett- und Estlands 1928, p. 70; Rigasches Bau-Taschenbuch, 1903, p. nenumer.; 1914, p. nenumer. ↩︎
- Die Rigaer Jubiläums-Ausstellung 1901 in Bild und Wort, 1902, p. 218. ↩︎
- Вся Россия, 1895, t. I, p. 278; 1902, p. 725; Список фабрик и заводов европейской Россiи, 1903, p. 365. ↩︎
- Virginija Ostašenkovienė, Šiaulių dvaro sodybos (u. k. 626) teritorijos archeologinių tyrimų 2010 m. ataskaita, Šiauliai, 2010, in: ŠAM Archeologijos skyrius. ↩︎
Produkcijos ženklinimas / iliustracijos
