PESELNIKAS Izaokas
(Песельник И. С.)
Apie Mogiliave ir jo apylinkėse veikusius 1 gildijos pirklio vadovaujamus Izaoko Peselniko koklių fabrikus žinoma iš 1887–1914 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynų1, 1908 m. Mogiliavo gubernijos pramonės įmonių žinyno2 ir 1916 m. leidinio Visas Petrogradas reklaminės žinutės3. Iki 1908 m. I. Peselnikas valdė vieną fabriką, o po 1908 m. – du. Vienuose žinynuose nurodoma, kad pirmasis fabrikas įsteigtas 1860 m., kituose, kad 1872 metais. 1887 m. leidinyje teigta, kad įmonėje dirbo 18, 1903 m. – 106, 1908 m. – 118 darbininkų. 1908 m. žinyne minima, kad iki tų metų Smetankos kaime, nuo Kopysės miesto nutolusiame 7 varstus, I. Peselnikas nuomavo dvarininkės Veros Kokliarskajos įsteigtą koklių gamyklą, tuomet priklausiusią L. N. Čačkovui. Nuo 1908 m. Smetankos fabriko nuomą perėmė A. Ch. Šapiras.
1908 m. I. Peselnikas įsteigė antrą fabriką. 1910 m. surašyme minimos jau dvi įmonės: viena įsteigta 1860 m., turinti 50 darbininkų, o kita – 1908 m., turinti 30 darbininkų. Galima spėti, kad anksčiau per 100 dirbusių darbininkų buvo perkelti į jas. Per kelerius metus apyvarta augo, 1912 m. minima, kad senesniame fabrike dirbo 77, o naujesniame – 34 darbininkai, 1914 m. – 80 ir 35 darbininkai. Kad I. Peselnikui priklausė ne vienas fabrikas, liudija ir viena iš koklių spaudų konfigūracijų, kurioje įrašyta: „ИЗРАЗЦОВЫЕ ЗАВОДЫ / И. С. ПЕСЕЛЬНИКА / Г. КОПЫСЬ МОГ. ГУБ.“ [1 il.]. Iš taip ženklintų koklių buvo sumūryta židininė krosnis Vilniaus reformatų sinodo name Pylimo g. 74.
Iš I. Peselniko įmonės reklaminio skelbimo leidinyje Visas Petrogradas žinoma, kad 1916 m. fabrikas sandėlius ir prekyvietę su baltai glazūruotais, terakotiniais ir majolikiniais kokliais turėjo Rusijos imperijos sostinėje Petrograde, tai rodo didelį įmonės pajėgumą ir produkcijos paklausą.
I. Peselniko fabrikų produkcijos randama Lietuvos teritorijoje, ypač jos gausu Vilniuje. Be jau minėto radinio Pylimo g. 7, baltai glazūruoti kokliai rasti restauruojant buv. Tiškevičių rūmų krosnis Trakų g. 10 (dab. A. Mickevičiaus biblioteka) Vilniuje5. Kokliai žymėti spaudu „И. С. ПЕСЕЛЬНИКЪ / Г. КОПЫСЬ. МОГИЛ. Г.“ [2 il.].
Secesinio dekoro neglazūruoto koklio fragmentas su I. Peselniko fabriko ženklu „И. С. ПЕСЕЛЬНИКЪ / [Parodų apdovanojimų ženklai] / Г. КОПЫСЬ МОГ. Г.“ archeologinių kasinėjimų metu buvo rastas Ignoto g. 9 Vilniuje6 [3 il.]. Koklių su tokiais pat ženklais saugoma Kaišiadorių muziejuje. Muziejininkai teigia, kad dekoratyvinės krosnių dalys rastos Kaune. Įdomu, kad Kaišiadorių muziejaus eksponatai, šalia jau minėto spaudo [žr. 3 il.], turi ir antrąjį – su į horizontalų stačiakampį užapvalintais galais įspaustu įrašu „И. С. ПЕСЕЛЬНИКЪ / Г. КОПЫСЬ“ [4 il.]. Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejuje Vilniuje saugomas koklis su dar viena I. Peselnikovo įmonės spaudo atmaina „[И. ПЕСЕЛ]ЬНИКA / [BЬ К]ОПЫСИ“ [5 il.].
Šaltiniai
- Указатель фабрик и заводов европейской Россiи и Царства Польскаго, 1887, p. 301; Список фабрик и заводов европейской Россiи, 1903, p. 369; 1910, p. 383–384; 1912, p. 289. ↩︎
- Н. Х. Метелецкiй, Список фабрично-заводских, промышленных заведенiй Могилевской губернiи, 1908, p. 14, 15. ↩︎
- Весь Петроград на 1916 г., p. 1353. ↩︎
- Duomenis apie šiuos koklius 2020 m. pateikė archeologė Vitalija Veževičienė. ↩︎
- Dalia Klajumienė, Aelita Bielinytė, „Tiškevičių rūmų Vilniuje, Trakų g. 10 krosnių restauravimas ir gamintojų identifikavimas“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 92–93: Restauravimo laboratorija, 2019, p. 140–178. ↩︎
- Daiva Luchtanienė, Vilniaus senojo miesto vietos (1610 K1) Šv. Ignoto g. 9 Vilniaus mieste archeologinių kasinėjimų 2001–2002 metais ataskaitos, Vilnius, 2002–2003, LNM Archeologijos skyrius, ARMA Nr. 305b. ↩︎
Produkcijos ženklinimas / iliustracijos
