Pereiti prie turinio

DOBROVOLSKIS Anupras, Adomo

(Dobrowolski Anufry; Добровольский Онуфрий)

Vilniaus miestietis Anupras Dobrovolskis nuo 1854 m. puodžiaus amato mokėsi pas meistrą Vincentą Feilingą1. 1857 m. sausio mėnesį dėl Dobrovolskio 70 sidabro rublių vagystės iš meistro Feilingo jam buvo dvejiems metams sustabdytas pameistrio vardo gavimas2, tačiau tų pačių metų liepos 30 d. Vilniaus krikščionių puodžių cecho dokumentuose įrašyta, kad puodžiui mokiniui Anuprui Dobrovolskiui nėra jokių kliūčių gauti pameistrio vardą3. Meistru patvirtintas 1862 m.4 Cecho dokumentuose daugiausia minimas 1878–1890 m. laikotarpiu5. Duomenų apie A. Dobrovolskio šeiminę padėtį neturima, tačiau manytina, kad buvo vedęs, nes 1887 m. minimas jo 18-metis sūnus Bronislovas, pas tėvą mokęsis puodžiaus amato, bet pabaigoje pusę metų mokslus pratęsęs pas meistrą Vincentą Feilingą6. 1890 m. A. Dobrovolskis siūlytas kandidatu į cecho vyresniojo antrojo padėjėjo pareigas, tačiau neišrinktas7. Iš meistro Martyno Rakovskio 1882 m. skundo žinoma, kad A. Dobrovolskis gamino koklius ir statė krosnis, nes jis kartu su neseniai meistru tapusiu Mykolu Kovalskiu neteisėtai perėmė iš M. Rakovskio krosnių statymo užsakymą Veriovkinos name už Aušros vartų Vilniuje 8.

Šaltiniai

  1. LVIA, f. 969, ap. 1, b. 8, l. 5v. ↩︎
  2. Ibid., l. 9–9v. ↩︎
  3. LCVA, f. 762, ap. 1, b. 20, l. 91. ↩︎
  4. LVIA, f. 939, ap. 2, b. 10, l. 95. ↩︎
  5. LCVA, f. 762, ap. 1, b. 3, l. 27 (1878); LVIA, f. 939, ap. 2, b. 10, l. 95, 97 (1880); b. 114, l. 21v (1882); b. 155, l. 165v (1884); b. 371, l. 131v (1888); b. 400, l. 64 (1890). ↩︎
  6. LVIA, f. 969, ap. 1, b. 8, l. 70. ↩︎
  7. LCVA, f. 762, ap. 1, b. 397, l. 104, 105, 195. ↩︎
  8. LCVA, f. 762, ap. 1, b. 3, l. 33–34. ↩︎