BUIVYDAS Juozapas, Motiejaus
(Buiwid (Buiwyd, Buiwyt) Juzef (Józef); Буйвид Iосиф (Осип))
Bajorų Motiejaus Buivydo ir Elenos iš Judickių sūnus Juozapas gimė 1825 m. vasario 4 d. Saltoniškėse1. Spėtina, kad apie 1849 m. vedė Anastaziją iš Mikošų, nes 1850 m. vasario 7 d. susilaukė sūnaus Stanislovo Boleslovo2. Sutuoktiniams gimė 11 vaikų3. Žinoma, kad vienas sūnų – Vladislovas Buivydas – irgi tapo puodžiumi ir gamino koklius. XIX a. 6–7 deš. Juozapas Buivydas ir jo žmona Anastazija ne kartą kviesti būti Vilniaus puodžių cecho narių vaikų krikštatėviais4. Anastazija Buivydienė mirė 1876, o Juozapas Buivydas – 1880 m. Sutuoktiniai ir kai kurie jų vaikai buvo palaidoti Evangelikų kapinėse Poguliankoje. Sovietmečiu naikinant šias kapines, Juozapo, Anastazijos ir jų dukters Teofilės antkapių fragmentai buvo išsaugoti ir perkelti į Senąsias Rasų kapines5.
Vilniaus krikščionių puodžių cecho meistras Juozapas Buivydas minimas XIX a. 5–8 deš. dokumentuose. 1840 m. įrašytas į cecho mokinių knygą, kurioje nurodoma, kad nuo 1839 m. 6 metams priimtas amato mokytis pas meistrą Vincentą Kasperovičių (Gasperovičių)6. 1845 m. dokumente, kuriame aprašytas ginčas tarp minėto meistro ir jo mokinio Motiejaus Rakovskio, J. Buivydas įrašytas kaip pameistrys7. Pameistriu patvirtintas 1845 m. sausio 28 d.8 Meistro vardą J. Buivydas gavo 1848 m. vasario 4 d.9, tačiau atestatą Amatų valdyba išdavė tik 1857 m.10 1851 m. konfliktavo su cecho meistru Vincentu Žukovskiu, kuris pasiūlęs mažesnę kainą paveržė pusę krosnių statymo užsakymo pirklio Rozentalio Žukovo name Šv. Stepono gatvėje11. 1859 m. minimas tarp cecho meistrų, mokėjusių mokesčius Amatų valdybai12. 1860 m. kartu su kitais cecho nariais aukojo Vilniaus Pranciškonų bažnyčios Trakų Dievo Motinos koplyčios remontui13. J. Buivydas 1867 m. cecho protokole paminėtas kaip konfliktavęs su meistru Vincentu Kulieša14. 1860–1873 m. sistemingai mokėjo mokesčius į cecho kasą15. 1873 ir 1874 m. buvo cecho vyresniuoju16. Abėcėliniame Vilniaus krikščionių puodžių cecho meistrų sąraše nurodyta, kad jis bajoras, gyveno nuosavame name Šnipiškėse17. Iš 1864 m. Vilniaus miesto žinyno išsiaiškinta dar tiksliau, kad J. Buivydui priklausė namas Nr. 8 Saltoniškių priemiestyje18. 1878 m. paskutinį kartą paminėtas cecho meistrų sąrašuose19.
Violetine spalva glazūruoto koklio ar sienos apdailos plytelės fragmentas, saugomas Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje20, ženklintas karūna puošta monograma „JB“ ir miesto įrašu „Wilno“, priskiriamas šiam meistrui [1 a, b il.]. Karūnos ženklas greičiausiai žymėjo bajorišką meistro kilmę.
Šaltiniai
- LVIA, f. 604, ap. 10, b. 245, l. 4v. ↩︎
- Ibid., b. 304, l. 29v–30; f. 1509, ap. 1, b. 26, l. 32v. ↩︎
- Juozapo ir Anastazijos Buivydų vaikų vardai ir gimimo datos: Stanislovas Boleslovas (g. 1850 02 07, in: LVIA, f. 604, ap. 10, b. 304, l. 29v–30); Liudvika (1851 12 05, in: LVIA, f. 604, ap. 10, b. 304, l. 67v–68; f. 1509, ap. 1, b. 26, l. 35); Martyna (g. 1854 02 01, in: LVIA, f. 604, ap. 10, b. 304, l. 129v–130); Jonas (g. 1856 01 01, in: LVIA, f. 604, ap. 10, b. 304, l. 183v–184; f. 1509, ap. 1, b. 26, l. 40); Vladislovas (g. 1858 03 27, in: LVIA, f. 604, ap. 10, b. 325, l. 34v–35; f. 1509, ap. 1, b. 26, l. 44); Ona (g. 1860 04 22, in: LVIA, f. 604, ap. 10, b. 325, l. 92v–93; f. 604, ap. 1, b. 4706, l. 10v–11; f. 1509, ap. 1, b. 26, l. 47v); Teofilė (g. 1861 11 03, in: LVIA, f. 604, ap. 10, b. 332, l. 32v–33; f. 604, ap. 1, b. 4706, l. 50v–51; f. 1509, ap. 1, b. 26, l. 50v); Juzefa (g. 1863 11 07, in: LVIA, f. 1509, ap. 1, b. 1, l. 12–13); Sofija Anastazija (g. 1865 08 06, in: LVIA, f. 1509, ap. 1, b. 1, l. 101v–102; b. 26, l. 59); Petras (g. 1867 01 01, in: LVIA, f. 1509, ap. 1, b. 1, l. 162v–163); Elena (g. 1868, in: LVIA, f. 1509, ap. 1, b. 26, l. 65). ↩︎
- 1853 m. A. Buivydienė dalyvavo puodžiaus bajoro Antano ir Teklės Vitkovskių dukters Karolinos krikštynose (LVIA, f. 604, ap. 10, b. 304, l. 108v–109) ir buvo puodžiaus bajoro Jokūbo ir Izabelės Rinkevičių dukros Paulinos krikštamote (LVIA, f. 604, ap. 10, b. 304, l. 110v–111), o 1856 m. – Bernardo ir Onos Petkevičių dukros Zofijos krikštamote (LVIA, f. f. 604, ap. 10, b. 304, l. 189v–190). 1858 m. J. Buivydas buvo puodžiaus bajoro Antano ir Teklės Vitkovskių sūnaus Mykolo krikštatėviu (LVIA, f. 604, ap. 10, b. 325, l. 25v–26), o 1867 m. – puodžiaus Tado ir Marijos Šafronavičių dukros Marijos krikštatėviu (LVIA, f. 1509, ap. 1, b. 1, l. 188v–189). ↩︎
- Anna Sylwia Czyż, „Evangelikų kapinės Vilniuje ir į Rasas perkelti antkapiai“, in: Rasų kapinės Vilniuje: istorija, menas, gamta, POLONIKA, 2019, p. 388. ↩︎
- LVIA, f. 969, ap. 1, b. 2, l. 35. ↩︎
- LMAVB RS, f. 232, b. 38. ↩︎
- LVIA, f. 969, ap. 1, b. 5, l. 5. ↩︎
- Ibid., b. 4, l. 1g; LMAVB RS, f. 232, b. 96, l. 1. ↩︎
- LCVA, f. 762, ap. 1, b. 20, l. 90, 90v, 93. ↩︎
- LMAVB RS, f. 232, b. 53. ↩︎
- LCVA, f. 762, ap. 1, b. 3, l. 21v. ↩︎
- LMAVB RS, f. 232, b. 73, l. 2. ↩︎
- LMAVB RS, f. 232, b. 3, l. 39v. ↩︎
- Ibid., b. 126, l. 4v–5v. ↩︎
- LCVA, f. 762, ap. 1, b. 3, l. 72–74; b. 6, l. 3v; b. 20, l. 38. ↩︎
- LVIA, f. 969, ap. 1, b. 13, l. nenumer. ↩︎
- Указатель города Вильны, 1864, p. 66. ↩︎
- LVIA, f. 969, ap. 1, b. 16, l. 1; LCVA, f. 762, ap. 1, b. 3, l. 26. ↩︎
- Energetikos ir technikos muziejus, inv. Nr. ETM D128. ↩︎
Produkcijos ženklinimas / iliustracijos