CHLOPICKIS Napoleonas, Henriko
(Хлопицкий Наполеон Генрикович)
Ankstyviausios žinios apie Napoleoną Chlopickį yra iš 1864 m. publikuoto Vilniaus miesto žinyno, kuriame nurodyta, kad asmuo tokia pavarde turėjo nuosavą namą Polocko g. 57 ir Ponomarskos skersg. 21.
Duomenų apie bajoro N. Chlopickio koklių fabriką Antakalnyje Vilniuje randame 1881 m. Vilniaus amatų valdybos raštuose, kuriuose aiškinamasi dėl koklių, skirtų dviems Arono Mazelio namo krosnims Semionovskajos g. Vilniuje, kokybės2. 1882 m. įvyko nesutarimai tarp N. Chlopickio ir Vilniaus krikščionių puodžių cecho narių. Dokumentuose minima, kad fabrike dirbo 5 darbuotojai, vadinosi Napoleono Chlopickio koklių krosnims su porcelianine glazūra fabrikas, o jame pagaminti kokliai kainavo nuo 5 iki 20 kapeikų ir daugiau3. Gindamasis nuo Vilniaus krikščionių puodžių cecho pretenzijų, N. Chlopickis teigė, kad fabriką įsteigė remdamasis Rusijos imperijos fabrikų ir gamyklų pramonės įstatymu, o ne Cechų įstatais, todėl cechas neturi jokios teisės jam trukdyti dirbti4. Tais pačiais 1882 m. jis išreiškė norą statyti koklių fabriką Vilniuje, Popovščiznoje (dab. Užupio šiaurinė dalis), Ponomarskos skersg. (dab. Varpų g.), tuomet neužstatytoje teritorijoje netoli buvusio plytų fabriko. Dokumentai rodo, kad prašymas buvo patenkintas5. Kol kas nežinoma, ar pasistatęs fabriką Užupyje vis dar turėjo įmonę Antakalnyje.
1882 m. kovo 9 d. Vilniaus bendroji amatų valdyba koklių dirbtuvių savininkui bajorui N. Chlopickiui nurodė: kad nusistovėtų taika tarp jo ir Vilniaus krikščionių puodžių cecho, jis privalo kiekvienais metais gegužės 20 d. sumokėti po 40 sidabrinių rublių, jog galėtų naudotis visomis meistrui priskiriamomis teisėmis, išskyrus įstojimą į patį cechą. Be to, N. Chlopickis turėjo pasižadėti nepriimti nelegaliai į savo dirbtuvę cecho amatininkų6. Puodžių cecho pajamų įrašai rodo, kad N. Chlopickis tikrai mokėjo į cecho kasą, nors tos įmokos buvo mažesnės, nei buvo sutarta 1882 m. Fiksuota, kad 1884 m. liepos 15 d. į Vilniaus krikščionių puodžių cecho kasą jis sumokėjo 10 rub.7, o 1886 m. birželio 24 d. – 30 rub. įnašą8.
Neturime duomenų, kada šis fabrikas nustojo veikti.