Pereiti prie turinio

„KAFLOWIL“ (Koklių fabrikas, 1937–1939); V. Bortkevičiaus koklių dirbtuvė (1939–1940); dirbtuvė „Smala“ (1941–1943); Daugiaverslinės sąjungos silikatinė-keramikos artelė „Keramika“ (1944–1951); Statybinių medžiagų kombinato keramikos cechas (1952–1959)

1937–1939 m. Vilniaus srities prekybos ir pramonės žinynuose bei telefonų knygose minimas koklių fabrikas „Kaflowil“, įsikūręs Ukmergės g. 1131. Nuo 1939 m., kai Vilnius buvo sugrąžintas Lietuvai, dokumentuose lenkiškas įmonės pavadinimas nebeminimas. Ji vadinama V. Bortkevičiaus koklių dirbtuve2. 1940 m. dirbtuvę tikrino Vilniaus apygardos pramonės inspekcija, siuntė laiškus su prašymu pateikti duomenis apie įmonę, tačiau iš dokumentų matyti, kad V. Bortkevičius dėl nežinomų priežasčių į laiškus neatsakė3. Koklis su „Kaflowil“ fabriko spaudu „KAFLOWIL / WILNO / WILKOMIERSKA 113“ buvo aptiktas tarp Vilniuje griaunamų medinių namų liekanų4 [1 a, b il.].

Žinoma, kad įmonė veikė ir po sovietų okupacijos 1940 m., ir Antrojo pasaulinio karo metais. 1944 m. dirbtuvė vadinta „Smala“, direktoriumi buvo Petras Labašauskas5. 1944–1951 m. įmonės pavadinimas buvo Daugiaverslinės sąjungos silikatinė-keramikos artelė „Keramika“6. Atrodo, kad kiekvienais metais artelė turėjo išsiimti veiklos patentą. Išliko 1947 ir 1948 m. patentai, kurie rodo, kad „Keramika“ buvo „ketvirtos eilės“ pramonės įmonė7. Įdomus faktas, kad 1947 m. areštavus (atrodo, kad trumpam laikui) „Keramikos“ techniką Kazimierą Šeipūną, į jo pareigas laikinai priimtas skulptorius Sviatskis (Святский)8. Kadangi nurodyta Sviatskio specialybė – skulptorius, galima spėti, kad jis galėjęs būti kai kurių gaminių modelių autoriumi. Deja, apie šį skulptorių duomenų nerasta, nežinoma, kiek ilgai jis darbavosi artelėje. Artelės „Keramika“ keramikos ceche gaminta įvairi keraminė produkcija: indai, gėlių vazonai9 ir kokliai10. 1949 m. rudenį artelės „Keramika“ patalpos buvo perduotos Pramoninės kooperacijos valdybai (Управление Промысловой кооперации)11. 1952 m. artelė „Keramika“ tapo Statybinių medžiagų kombinato keramikos cechu, toks pavadinimas išliko iki 1959 m.12 Nuo 1960 m. pasikeitė adresas – Ukmergės g. 105. Tuomet įmonė vadinta VMVKB Vietinio ūkio valdybos Statybinių medžiagų kombinato Keramikos cechas13.

Šaltiniai

  1. Spis abonentów sieci telefonicznej okręgu dyrekcji poczt i telegrafów w Wilnie na 1937 r.; Informator Wileńskiego okręgu rok 1938/9. Rocznik handlowo-przemysłowy, 1938. ↩︎
  2. LCVA, f. 388, ap. 5, b. 243, l. 4. ↩︎
  3. LCVA, f. 1151, ap. 2, b. 42. ↩︎
  4. Už informaciją apie „Kaflowil“ fabriko koklius su spaudais nuoširdžiai dėkoju paveldosaugos specialistui Mariui Skerniškiui. ↩︎
  5. Ibid., ap. 1, b. 97, l. 1 ↩︎
  6. VRVA, f. 1005, ap. 1; Vilniaus miesto telefono abonentų sąrašas, 1949, p. 34. ↩︎
  7. VRVA, f. 1005, ap. 1, b. 4, l. 7; b. 12, l. 132. ↩︎
  8. Ibid., b. 9, l. 8. ↩︎
  9. Ibid., b. 12, l. 151. ↩︎
  10. Ibid., l. 152. ↩︎
  11. Ibid., b. 19, l. 10. ↩︎
  12. Vilniaus miesto telefono stoties abonentų sąrašas, 1958, p. 58. ↩︎
  13. Vilniaus miesto telefono abonentų sąrašas, 1960, p. 33; Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Druskininkų telefono abonentų sąrašas, 1961, p. 34. ↩︎

Produkcijos ženklinimas / iliustracijos

1 a. Vilniaus „Kaflowil“ koklių fabrike pagaminto koklio aversas ir reverso fragmentas su spaudu, apie 1938–1939, Dalios Klajumienės nuotraukos, 2025 (aversas)
1 a. Vilniaus „Kaflowil“ koklių fabrike pagaminto koklio aversas ir reverso fragmentas su spaudu, apie 1938–1939, Dalios Klajumienės nuotraukos, 2025 (aversas)
1 b. Vilniaus „Kaflowil“ koklių fabrike pagaminto koklio aversas ir reverso fragmentas su spaudu, apie 1938–1939, Dalios Klajumienės nuotraukos, 2025 (reversas)
1 b. Vilniaus „Kaflowil“ koklių fabrike pagaminto koklio aversas ir reverso fragmentas su spaudu, apie 1938–1939, Dalios Klajumienės nuotraukos, 2025 (reversas)