KRIŠPALOVIČIUS (Krišpilovičius) Juozapas, Jurgio
((Kryszpałowicz (Kryszpiłowicz) Józef))
Juozapas Krišpalovičius kaip Vilniaus krikščionių puodžių meistras minėtas 17951 ir 1806 m.2 sąrašuose. 1795 m. nurodyta, kad jam buvę 48 metai, turėjo 36-erių žmoną Reginą iš Haurilovičių ir 3 vaikus: 14-metį sūnų Augustiną ir dukteris Joaną bei Anelę. 1796 m. sutuoktiniams gimė duktė Kunigunda3, o XIX a. pr. susilaukė ir sūnaus Aleksandro.
Nors 1795 m. J. Krišpalovičius nuosavo namo dar neturėjo, tačiau XIX a. pradžioje greičiausiai tokį įsigijo ir įsirengė dirbtuvę, į kurią nuo 1803 iki 1810 m. buvo priimami jaunuoliai mokytis puodžiaus amato4. J. Krišpalovičius dar minimas 1811 m. liepos mėnesį kai pameistriu patvirtino mokinį Vincentą Žakevičių5. Dirbtuvę paveldėjo vyriausiasis sūnus Augustinas, o vėliau ir anūkas Anupras Krišpalovičius. Tą patvirtina Anupro našlės Paulinos 1880 m. surašytas prašymas Vilniaus bendrajai amatų valdybai, kuriame rašoma, kad jos vyras Anupras dirbtuvę turėjo beveik keturiasdešimt metų, tačiau ji veikė dar ilgiau, nes buvo paveldėta iš senelio Juozapo ir tėvo Augustino, kurie taip pat užsiėmė puodžiaus amatu, gamino koklius ir kitus puodžiui priskiriamus gaminius6.
Po 1811 m. duomenų apie puodžiaus Juozapo Krišpalovičiaus veiklą neaptikta.