Pereiti prie turinio

MALČIKAS Ruvinas (Malczyk Ruwin), CHAIKINAS Joselis (Chajkin Josel) (koklių fabriko savininkai, 1927–1940); Valstybinė koklių dirbtuvė Vilniuje (1940–1941); Vilniaus valstybinė koklių dirbtuvė (1941–1944)

Ruvino Malčiko ir Joselio Chaikino koklių fabrikas Krokuvos g. 14 Vilniuje įsteigtas 1927 m. Ši data, kaip fabriko veiklos pradžia, įprastai nurodoma XX a. 4 deš. Lenkijos įmonių žinynuose1 bei 1939 m. Vilniaus apygardos pramonės inspekcijos pateiktame užpildyti „Žinių lape“2.

1927 m. Tiškevičių rūmuose Vilniuje vykusioje Vietinės pramonės gaminių parodoje R. Malčikas ir J. Chaikinas eksponavo ką tik įsteigto fabriko produkciją. Tai buvo jų pirmasis viešas prisistatymas3. Fabriko eksponatus parodos rengėjai prašė įvertinti Vilniaus krikščionių krosnininkų ir puodžių cecho vyresnįjį meistrą Pranciškų Kuliešą4. Nėra tiksliai žinoma, kada fabrikas tapo akcine bendrove, tačiau 1933 m. tokiu statusu pristatytas Vilniuje vykusioje Trečiojoje Šiaurės mugėje ir eksponavo spalvotus ir baltus koklius bei nešiojamąsias krosneles5. Fabrikas kaip akcinė bendrovė veikė visą XX a. 4 deš., taip buvo įvardytas ir civilinėje byloje su Zenonu Rodzevičiumi (Rodzewicz), teisiantis dėl skolos išieškojimo 1938 m. pab. – 1939 m. pr.6

Fabriko, įsikūrusio Krokuvos g. 14, veikla spaudoje plačiau reklamuota nuo XX a. 4 deš. pab. 1938–1939 m. žinyne šiuo adresu įrašytas koklių fabrikas kaip „pirmasis koklių fabrikas Vilniuje“7, atrodo, skirtingai nuo kitų Vilniuje veikusių fabrikų, gaminusių ir plytas, R. Malčiko ir J. Chaikino vadovaujamame fabrike specializuotasi išimtinai koklių gamyboje. XX a. 4 deš. vid. jis dar sustiprėjo, tai patvirtina faktas, kad, be koklių fabriko Vilniuje, Malčikas ir Chaikinas 1935 m. įsteigė koklių ir plytų fabriką Pabradėje.

1927–1940 m. Vilniuje veikęs R. Malčiko ir J. Chaikino koklių fabrikas gaminius žymėjo spaudu „MALCZYK CHAJKIN / = WILNO =“ [1 il.]. Tokių koklių ganėtinai daug randama Vilniuje. Juos fiksuoja ir archeologai8.

Sovietams 1940 m. okupavus Lietuvą, tiek Vilniaus, tiek ir Pabradės įmonės buvo nacionalizuotos ir veikė kaip atskiri gamybiniai susivienijimai. Jų nacionalizacija neįvyko pagal 1940 m. rugpjūčio mėn. 1 d. įsakymą, bet 1941 m. sausio mėnesį jos jau vykdė Valstybinio statybinių medžiagų pramonės tresto nurodymus ir pateikinėjo duomenis apie turimą produkciją bei jos pardavimus9, vadinasi, jau buvo nacionalizuotos.

Iš 1941 m. archyvinių dokumentų sužinome, kad nacionalizuota Vilniaus įmonė pavadinta Valstybine koklių dirbtuve Vilniuje (Krokuvos g. 14, tel. 16-72). 1941–1942 m. pr. jai vadovavo Jonas Šernas, keramikos meistru dirbo Domas (Dominykas) Limontas10. Pastarasis minėtas 1938 m. Šiaurės mugės kataloge kaip Ukmergės g. 133 Vilniuje turėjęs meninės keramikos dirbtuvę11. 1941 m. Valstybinė koklių dirbtuvė Vilniuje buvo mažiausia koklius gaminusi valstybinė įmonė iš visų, kurios Antrojo pasaulinio karo metu priskirtos prie Kaune veikusio Statybinių medžiagų pramonės tresto. Joje 1941 m. dirbo 26 darbininkai ir 9 tarnautojai12. Tęsiant XX a. 4 deš. gamybos tradicijas 1941 m. gaminti 20 × 23 cm formato glazūruoti majolikiniai ir terakotiniai kokliai, 25 × 23 cm formato „berlynietiški“ kokliai bei 13 × 20 cm formato baltai glazūruoti kokliai. Majolikos tiesių ir kampinių karnizų formatas buvo 13 × 44 cm, o terakotinių – 8 × 44 cm13.

Krašto ūkio generalinis tarėjas 1941 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 73 nurodė dar kartą pervadinti nacionalizuotas įmones. Valstybinė koklių dirbtuvė Vilniuje pavadinta Vilniaus valstybine koklių dirbtuve14. Deja, žinios apie šią dirbtuvę 1944 m. nutrūksta. Atrodo, kad fabrikas tais metais nustojo veikti. Apie tai užsimenama ir straipsnyje, skirtame keramiko Jono Limonto (Dominyko Limonto brolio) kūrybinei veiklai pristatyti15. 1945 m. Jonas Limontas ir Rudolfas Limontas (pastarojo giminystė nenustatyta) minimi plytų ir koklių gamykloje „Krosnis“ (buv. plytinė ir koklinė „Šeškinė“, vėliau bendrovė „Mileikauskai“, Linkmenų g. 24).

Šaltiniai

  1. Ištrauka iš vieno tokio žinyno pateikta internetinėje svetainėje „Zdunskie opowiesci“, https://www.zdunskieopowiesci.pl/wspomnienia-z-dawnych-kresow/. ↩︎
  2. LCVA, f. 1151, ap. 2, b. 235, l. 1. ↩︎
  3. Katalog wystawy ruchomej prób przemysłu krajowego z udziałem przemysłu i rzemiosł w Wilnie, b. pałac Tyszkiewiczów, ul. Arsenalska, róg Zygmuntowskiej: od 25 czerwca do 10 lipca. 1927 r., 1927, p. 1. ↩︎
  4. LCVA, f. 762, ap. 1, b. 8, l. 42. ↩︎
  5. III-cie Targi Północne i wystawa Lniarska w Wilnie, 26.VIII – 1933 – 10. IX: pod protektoratem pana marszałka Polski Józefa Piłsudskiego: przewodnik i spis wystawców, 1933, p. 101. ↩︎
  6. LCVA, f. 139, ap. 2, b. 6902. ↩︎
  7. Informator Wileńskiego okręgu rok 1938/9. Rocznik handlowo-przemysłowy, 1938. ↩︎
  8. Koklis su spaudu „MALCZYK CHAJKIN / = WILNO =“ 2022 m. archeologinių tyrimų metu buvo rastas Aguonų g. 22 Vilniuje. In: Stanislav Rutkovskij, Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (kodas 25504) ir Vilniaus senamiesčio (kodas 16073) teritorijų, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Aguonų g. 22 2022 m. detaliųjų archeologinių tyrimų ir archeologinių žvalgymų ataskaita, t. 2b, radinių nuotraukos, Vilnius, 2023, l. 43, in: LII, f. 1, b. 11140. ↩︎
  9. LCVA, f. R-379, ap. 1, b. 24, l. 203–206, 212, 213 (Vilnius, Krokuvos g. 14), l. 207–208 (Pabradė); b. 25, l. 3, 158, 159 (Pabradė), l. 185 (Vilnius, Krokuvos g. 14). ↩︎
  10. LCVA, f. 1151, ap. 2, b. 415; LCVA, f. R-1305, ap. 1, b. 12, l. nenumeruoti. ↩︎
  11. Limont Dominik, „Wilno, Wiłkomierska 133. Ceramika artystyczna“, in: Prewodnik po IV Targach Północnych w Wilnie od 17 września do 2 października 1938 r. oraz spis wystawców, p. 37, 61. ↩︎
  12. LCVA, R-1305, ap. 1, b. 12, l. nenumeruoti. ↩︎
  13. LCVA, f. R-379, ap. 1, b. 24, l. 203–206, 212, 213; b. 25, l. 185. ↩︎
  14. LCVA, f. R-1305, ap. 1, b. 6, l. 2. ↩︎
  15. Jarosław Pawlikowski, Grażyna Szelągowska, „Jan Limont, artysta garncarz, który pięknie „naczynia czesał“, in: https://torun.wyborcza.pl/torun/7,48723,27219251,artysta-co-pieknie-naczynia-czesal.html. ↩︎

Produkcijos ženklinimas / iliustracijos

1. Koklio reverso fragmentas su ženklu „MALCZYK CHAJKIN / = WILNO =“, 1927–1940, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2020
1. Koklio reverso fragmentas su ženklu „MALCZYK CHAJKIN / = WILNO =“, 1927–1940, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2020