Pereiti prie turinio

GARNEVIČIUS Steponas, Petro

(Garniewicz Stefan)

Steponas Garnevičius, puodžiaus meistro Petro Garnevičiaus ir Paulinos iš Vobolevičių sūnus, gimė 1886 m. spalio 19 d.1 1902 m. baigė tris Vilniaus realinės mokyklos klases2. 1925–1939 m. veikusio Vilniaus krikščionių krosnininkų ir puodžių cecho narys. Meistru į cechą priimtas 1927 m. Dokumente klaidingai nurodyta, kad tuo metu jam buvę 30 metų, koklių gamyboje dirbo nuo 14 metų3, t. y., žinant tikslią gimimo datą, maždaug nuo 1900 m. Minimas 1925–1939 m. cecho meistrų sąraše4. 1936 m. cecho narių surašyme apie S. Garnevičių pateikti tokie duomenys: adresas – Saltoniškių g. 11, amžius – 49 metai, užsiėmimas – krosnininkas5.

XX a. 4 deš. kaip aktyvus ir svarbus cecho narys figūruoja įvairiuose cecho reikaluose ir juos atspindinčiuose dokumentuose6. Galima spėti, kad S. Garnevičiaus autoritetas ceche ypač sustiprėjo po tėvo Petro Garnevičiaus mirties 1934 m., kai jis perėmė tėvo dirbtuvę. Jo statusą ir neblogą ekonominę padėtį atspindi rinkti cecho mokesčiai. Pavyzdžiui, 1935 m. užsakant šaltkalviui Z. Gajdis pagaminti metalinę cecho kasą, S. Garnevičius paaukojo 5 zlotus, tai buvo didžiausia suma tarp visų aukojusių7. Be to, 1935–1939 m. dokumentuose fiksuota S. Garnevičiaus įsikūrimo vieta – Saltoniškių g. 11 – taip pat nurodoma ir kaip Vilniaus krosnininkų ir puodžių cecho būstinės adresas. Tai matome cecho protokoluose8, tuo adresu siunčiama įvairaus pobūdžio cecho korespondencija9. Įdomu, kad S. Garnevičius, tiek gaminęs koklius, tiek ir buitinę keramiką, 1936 m. komunikuodamas su Amatų valdyba kartu su Aleksandru Azarevičiumi atstovavo puodžiams, o su Petru Godlevskiu – krosnininkams10. 1937–1939 m. jis buvo cecho iždininku11. 1939 m. jo kandidatūra, kartu su kitais 5 meistrais, buvo iškelta į cecho vyresniojo pareigas, bet jis atsisakė atiduodamas savo balsą ilgamečio vyresniojo Petro Godlevskio naudai12. Apie S. Garnevičių kaip koklių gamintoją, koklių dirbtuvės savininką skelbta 1939 m. Vilniaus miesto telefonų abonentų sąraše (Stefan Garniewicz, właśc. kaflarni, Sołtańska 11, tel. 25 55)13, analogiška informacija pateikta 1938–1939 m. Vilniaus prekybos ir pramonės žinyne14. Atrodo, kad Saltoniškių g. 11 nuo XIX a. pabaigos veikė Garnevičių šeimos koklių gamybos įmonė, šiuo adresu 1925 m. įrašytas ir Stepono tėvas Petras Garnevičius15.

S. Garnevičius vienas iš nedaugelio tarpukario Vilniaus krosnininkų ir puodžių cecho amatininkų, kuris ženklino savo produkciją. Meistro naudotas spaudas: „STEFAN / GARNIEWICZ / WILNO“ [1 a–c il.]. Kokliai su šiuo spaudu randami Vilniuje archeologinių tyrimų metu16, restauruojant krosnis17 arba griaunant medinius namus ar įvairių namų krosnis. Vienas jų aptiktas nugriautame mediniame Vilniaus name (Latvių g. 3)18. Saltoniškių g. 11 turėta Garnevičių šeimos įmonė, kurioje gamintos plytos ir kokliai 1939 m. lapkričio mėn. pristatyta kaip plytų fabrikas, veikęs nuo 1776 m.19, tai liudija, kad amatas ir dirbtuvė Garnevičių šeimoje buvo perduodama iš kartos į kartą. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą ir pradėjus nacionalizuoti stambesnes įmones, S. Garnevičius, atrodo, fabriką vėl pervadino į amatininko dirbtuvę taip išvengdamas įmonės nusavinimo. Tą patvirtina Antrojo pasaulinio karo metų dokumentas, kuriame Garnevičius fiksuotas kaip Vilniuje, Saltoniškių g. 11, savo senojoje dirbtuvėje koklius gaminęs amatininkas20.

Po karo nuo 1946 m. pradžios randame duomenų, kad S. Garnevičius dirbo plytų ir koklių fabrike „Krosnis“ (Linkmenų g. 24; tarpukariu buv. fabrikas „Šeškinė“ ir „Mileikauskai“). Iš pradžių technikos prižiūrėtoju, darbininku, vėliau – vieno iš koklių cecho meistru21. Nuo 1951 iki 1954 m. pradžios gamyklos dokumentuose nerandame jo paminėjimų, tačiau 1954 m. vasario 15 d. S. Garnevičius priimamas aukščiausios, VII kategorijos, architektūrinių detalių formuotoju ir tuo pat metu laikinai pervestas į čerpių gamybos cechą22. Tų pačių metų balandžio 15 d. paskirtas architektūrinių detalių cecho meistru23, o liepos mėnesį kartu su Steponu Urbonavičiumi buvo išsiųstas į Kijevą pasisemti architektūrinės keramikos gamybos patirties24. Iš gamyklos „Krosnis“ architektūrinės keramikos cecho meistro pareigų jo paties prašymu atleistas 1955 m. vasario 16 d.25

1956 m. prie gamyklos „Krosnis“ prijungus blogai finansiškai ir technologiškai besitvarkiusį koklių fabriką „Jašiūnai“ ir jam suteikus koklių cecho statusą, buvo dedamos pastangos tą situaciją pakeisti. Į Jašiūnų cechą buvo siunčiami meistrai iš Vilniaus, bet 1959 m. vis dar konstatuota, kad darbuotojai prastai dirba, gaminama iki 50 proc. broko. 1959 m. rugsėjo 2 d., matyt, tikintis profesionalo pagalbos, Jašiūnų cecho meistru vėl priimtas S. Garnevičius26. Po mėnesio jis iš meistro buvo pakeltas į brigadininkus27, tačiau nepavyko rasti duomenų, kada baigė darbą šiame ceche, nes daugiau žinių apie jį nerasta. Tiksli S. Garnevičiaus mirties data nežinoma.

1972 m. jo brolis Povilas Garnevičius Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo S. Garnevičiaus mūrijimo įrankį, spaudą (sovietinį?)28 [2 il.] ir nemažą kiekį glazūruotų indų: vazų, dubenų, puodynių29.

Šaltiniai

  1. LVIA, f. 1509, ap. 1, b. 3, l. 80. ↩︎
  2. LCVA, f. 762, ap. 1, b. 12, l. 6. ↩︎
  3. Ibid., b. 9, l. 16; b. 11, l. 8. ↩︎
  4. Ibid., b. 28, l. 4. ↩︎
  5. Ibid., b. 32, l. 2. ↩︎
  6. Ibid., b. 9 (1925–1939); b. 10, l. 19 (1930); b. 24, l. 70, 74 (1929, 1931); b. 18, l. 17, 46, 70, 79, 91 (1931–1936); b. 27, l. 35 (1936); b. 24, l. 8, 42, 43, 68v, 81 (1937–1939); b. 29, l. 2, 5, 9, 14, 17 (1935–1939). ↩︎
  7. Ibid., b. 18, l. 17. ↩︎
  8. Ibid., b. 9, l. 28–40. ↩︎
  9. Ibid., b. 18, l. 141, 153, 158, 173, 182, 214, 215, 247, 250, 256, 270, 271, 274. ↩︎
  10. Ibid., ap. 1, b. 30, l. 2v. ↩︎
  11. Ibid., b. 9, l. 33v, 38, 40. ↩︎
  12. Ibid., l. 40v. ↩︎
  13. Spis abonetów sieci telefonicznej okręgu poczt i telegrafów w Wilnie na 1939 r., p. 60. ↩︎
  14. Informator Wileńskiego okręgu na rok 1938/9. Rocznik handlowo-premysłowy, 1938, p. 25. ↩︎
  15. LCVA, f. 762, ap. 1, b. 11, l. 2. ↩︎
  16. LNM Archeologijos skyriuje saugomas koklis su Stepono Garnevičiaus spaudu rastas 1993 ir 1994 m. kasinėjant Benediktinių g. Vilniuje. Koklis neinventorintas. Kitas pavyzdys rastas 2022 m. Panerių g. 12 (archeologė Vitalija Veževičienė). ↩︎
  17. Baltai glazūruotas tarpukariu gamintas koklis su Stepono Garnevičiaus spaudu rastas tarp krosnies taisymui panaudotų dalių Odminių g. 10 namo krosnyje. Krosnys statytos XX a. pradžioje iš Kopysės ir Vitebsko fabrikų koklių. ↩︎
  18. Koklį su Stepono Garnevičiaus gaminvietės spaudu rado ir duomenis pateikė restauratorius Mindaugas Dimšlys. ↩︎
  19. LCVA, f. 1151, ap. 2, b. 98. ↩︎
  20. Ibid., ap. 1, b. 60, l. 16. ↩︎
  21. VRVA, f. 990, ap. 1, b. 72, l. 16; b. 82, l. 1, 2, 10, 11 (1946); b. 99, l. 25 (1946); b. 72, l. 27v (1947); b. 100, l. 2v, 14v, 19, 58, 60v (1947); b. 105, l. 91–92v (1947); b. 112a, l. 25v, 28v, 38v, 39, 65v, 75v, 84, 89, 92, 107, 148 (1948–1949); b. 143, l. 1 (1949); b. 145, l. 6v, 8v, 13v, 14v (1950); b. 179b, l. 43 (1954); ↩︎
  22. Ibid., b. 179b, l. 43. ↩︎
  23. Ibid., l. 45v. ↩︎
  24. Ibid., b. 195, l. 18. ↩︎
  25. Ibid., b. 195b, l. 151. ↩︎
  26. Ibid., b. 221, l. 78. ↩︎
  27. Ibid., l. 76. ↩︎
  28. LNM, EM 11251. ↩︎
  29. LNM, EM 11201–11218, 11220–11223, 11226. ↩︎

Produkcijos ženklinimas / iliustracijos

1 a. Koklio, rasto Vilniuje nugriautame name Latvių g., aversas, reversas su spaudu ir spaudas, XX a. 3–4 deš., Dalios Klajumienės nuotraukos, 2021 (aversas)
1 a. Koklio, rasto Vilniuje nugriautame name Latvių g., aversas, reversas su spaudu ir spaudas, XX a. 3–4 deš., Dalios Klajumienės nuotraukos, 2021 (aversas)
1 b. Koklio, rasto Vilniuje nugriautame name Latvių g., aversas, reversas su spaudu ir spaudas, XX a. 3–4 deš., Dalios Klajumienės nuotraukos, 2021 (reversas)
1 b. Koklio, rasto Vilniuje nugriautame name Latvių g., aversas, reversas su spaudu ir spaudas, XX a. 3–4 deš., Dalios Klajumienės nuotraukos, 2021 (reversas)
1 c. Koklio, rasto Vilniuje nugriautame name Latvių g., aversas, reversas su spaudu ir spaudas, XX a. 3–4 deš., Dalios Klajumienės nuotraukos, 2021
1 c. Koklio, rasto Vilniuje nugriautame name Latvių g., aversas, reversas su spaudu ir spaudas, XX a. 3–4 deš., Dalios Klajumienės nuotraukos, 2021
2. Steponui Garnevičiui priklausęs antspaudas, XX a. 5–6 deš., LNM, EM 11251, Arūno Baltėno nuotrauka, 2018
2. Steponui Garnevičiui priklausęs antspaudas, XX a. 5–6 deš., LNM, EM 11251, Arūno Baltėno nuotrauka, 2018