Pereiti prie turinio

LEPLIAVAS (Lipliavas) Antanas, Jono, apie 1820–1828 – 1900 (koklių fabriko 1882 – XIX a. pab. savininkas)

(Лепляв (Липляв) Антон Иванович)

Antanas Lepliavas, bajorų Jono Lepliavo ir Julijonos iš Margelevskių sūnus, gimė apie 1820–1828 m. Gimimo metrikų rasti nepavyko, apytiksliai gimimo metai nurodyti remiantis įvairiais dokumentais, kuriuose fiksuotas ganėtinai skirtingas A. Lepliavo amžius1. 1861 m. vasario 14 d. Antanas vedė našlę Liudviką Michalinovską – bajorų Mykolo ir Onos iš kunigaikščių Luškinų Oginskių dukrą2. Sutuoktiniai turėjo nuosavą namą Antakalnyje3. Tikėtina, kad po metų jiems gimė dukra Antanina4, greičiausiai mirusi dar vaikystėje. 1891 m. birželio 2 d. mirusi Liudvika paliko našliu tik vyrą Antaną Lepliavą5, kuris mirė 1900 m. birželio 28 d.6 Sutuoktinių mirties metrikuose nurodyta, kad abu buvo palaidoti Šv. Petro ir Povilo (dab. Saulės) kapinėse. Žmonos Liudvikos kapo rasti nepavyko, galima tik spėti, kad ji galėjo būti palaidota kurioje nors vienoje iš kunigaikščių Oginskių kapavietėje, esančioje tose kapinėse. A. Lepliavo kapas išliko7 [1 il.]. Granitinio antkapio apdailos kokybė ir kapą juosianti ornamentinė metalinė tvorelė liudija aukštesnį palaidoto asmens socialinį statusą.

Vilniaus krikščionių puodžių cecho dokumentuose Antanas Lepliavas 1882 m. minimas kaip Vilniaus katalikų puodžių cechui nepriklausęs asmuo, Antakalnyje turėjęs koklių fabriką. Pas jį dirbo Vilniaus cecho pameistrys Pranciškus Kulieša8. Atrodo, kad A. Lepliavas su šiuo puodžiumi bendravo gana artimai, nes 1882 ir 1895 buvo jo dukrų krikštatėviu9.

1887 ir 1894 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynuose yra nurodyta, kad bajoro Antano Lepliavo koklių fabrikas Antakalnyje Vilniuje įsteigtas 1869 m., XIX a. 9–10 deš. gaminęs produkcijos už 2 tūkst. rub. per metus, fabrike dirbo 4 žmonės10. Po 1894 m. duomenų apie įmonę neaptikta.

Nors šio nedidelio fabriko veikla truko ne vieną dešimtmetį (nuo 1869 iki XIX a. pab.), bet koklių su ženklais kol kas nerasta.

Šaltiniai

  1. 1861 m. vedybų metrikuose nurodyta, kad Antanui Lepliavui buvo 38 metai (LVIA, f. 1669, ap. 1, b. 48, l. 13v); 1863 m. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios parapijiečių surašyme – 35 metai (LVIA, f. 3007, ap. 38, b. 29, l. 5v–6); 1866 m. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios parapijiečių surašyme – 45 metai (LVIA, f. 3007, ap. 38, b. 29, l. 120); 1872 m. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios parapijiečių surašyme – 50 metų (LVIA, f. 3007, ap. 38, b. 29, 134v); 1874 m. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios parapijiečių surašyme – 48 metai (LVIA, f. 3007, ap. 38, b.30, l. 11); 1879 m. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios parapijiečių surašyme – 54 metai (LVIA, f. 3007, ap. 38, b. 30, l. 59v); 1900 m. mirties metrikuose – 80 metų (LVIA, f. 1669, ap. 1, b. 21, l. 32). ↩︎
  2. LVIA, f. 1669, ap. 1, b. 48, l. 13v. ↩︎
  3. Žr. 1 nuorodos dokumentus. ↩︎
  4. LVIA, f. 3007, ap. 38, b. 29, l. 120. ↩︎
  5. LVIA, f. 1669, ap. 1, b. 12, l. 47. ↩︎
  6. Ibid., b. 21, l. 32. ↩︎
  7. Antano Lepliavo kapas yra Saulės kapinių 3 sektoriuje, eilės Nr. 6. Žr.: https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines/map/44A5FB90-A7D2-4048-B2E4-790B783673C0. ↩︎
  8. LVIA, f. 939, ap. 2, b. 10, l. 6, 8. ↩︎
  9. 1882 02 02 buvo Pranciškaus Kuliešos ir Augustos iš Žemaitaičių dukros Vandos krikštatėviu (LVIA, f. 1507, ap. 1, b. 52, l. 75v–76), 1895 07 23 – Pranciškaus Kuliešos ir Augustos iš Žemaitaičių dukros Sofijos krikštatėviu (LVIA, f. 1509, ap. 1, b. 9, l. 45). ↩︎
  10. Указатель фабрик и заводов европейской России и Царства Польскаго, 1887, p. 299; Указатель фабрик и заводов европейской России, 1894, p. 335. ↩︎

Produkcijos ženklinimas / iliustracijos

1. Antano Lepliavo kapavietė Vilniaus Šv. Petro ir Povilo (dab. Saulės) kapinėse, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2026
1. Antano Lepliavo kapavietė Vilniaus Šv. Petro ir Povilo (dab. Saulės) kapinėse, Dalios Klajumienės nuotrauka, 2026