Pereiti prie turinio

RADZEVIČIUS Antanas, Jono

(Radziewicz (Rodziewicz) Antoni; Радзевич Антон)

Antanas Radzevičius, bajorų Jono Radzevičiaus ir Pranciškos iš Stankevičių sūnus, gimė apie 1800 m.1 Buvo dukart vedęs. Remiantis archyviniais dokumentais, pirmoji žmona Anelė 1851 m. buvo puodžiaus Motiejaus Skarinkevičiaus jaunesn. ir Teklės iš Gžibovskių sūnaus Ipolito Motiejaus krikštamote2. 52 metų našlys bajoras puodžius A. Radzevičius vedė 25-erių miestietę Viktoriją iš Garasimovičių (Harasimovičių)3, su ja susilaukė 2 sūnų: Dominyko ir Kajetono4. A. Radzevičius XIX a. 6–7 deš. kviestas būti liudininku bajorų puodžių vestuvėse ir krikštyti jų vaikus5.

Antanas Radzevičius puodžiaus amato pradėjo mokytis 1819 m. pas meistrą Adomą Nosevičių6, pameistriu tapo 1825 m.7, Vilniaus krikščionių puodžių cecho meistru patvirtintas 1827 m.8 Nuo 1838 m. amato mokė Martyną Sinkevičių9. 1841, 184210, 1854 m.11 ėjo cecho vyresniojo pareigas. Kai kurie faktai patvirtina jo veiklą: 1844 m. įrašytas į Vilniaus puodžių cecho meistrų, kurie turėjo sumokėti po 20 kap. už į kareivius atiduotus brolius Mykolą ir Jurgį Šimanovskius, sąrašą12, 1849 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus katalikų puodžių cecho meistras A. Radzevičius cecho vyresniesiems pristatė pameistrį Pranciškų Rinkievičių (Vincento Rinkevičiaus sūnų), norintį tapti meistru13, 1852 m. A. Radzevičius skundėsi puodžių cecho valdybai, kad jo mokinys Vincentas Sirevičius nuo jo pabėgo ir kad jį priėmė meistras Feilingas14. 1860 m. aukojo Vilniaus Pranciškonų bažnyčios Trakų Dievo Motinos koplyčios remontui15. Be minėtų žinučių puodžių cecho dokumentuose, dar aptinkame, kad A. Radzevičius tikrai gamino koklius ir statė krosnis. 1844 m. meistras ginčijosi su krosnininku Juozapu Makovskiu dėl iš jo (A. Radzevičiaus) koklių statomų krosnių p. Narbuto name Vilniaus gatvėje16. 1851 m. A. Radzevičius pats perėmė krosnių pastatymo užsakymą iš meistro Hilarijaus Sinkevičiaus auditoriaus Jegorovo name. Dokumente nurodyta, kad tuo metu A. Radzevičiaus dirbtuvė buvo įrengta Lukiškėse17. Vilniaus krikščionių puodžių cecho meistrų 1859–1891 m. vardiniame sąraše yra jo pavardė su prierašu, kad atliko visas cecho meistro pareigas ir yra „miręs“, nors tiksli mirties data nenurodyta18. Išlikę mirties metrikai liudija, kad meistras mirė nuo tuberkuliozės Lukiškėse 1866 m. vasario 3 d. būdamas 68 metų amžiaus. Paliko našle žmoną Viktoriją ir sūnus Dominyką bei Kajetoną19. Žinoma, kad pastarasis tęsė tėvo amatą.

Šaltiniai

  1. Apytikslūs gimimo metai nustatyti remiantis Antano Radzevičiaus antrųjų vedybų su Viktorija iš Garasimovičių (Harasimovičių) metrikais (LVIA, f. 604, ap. 1, b. 4704, l. 68) ir meistro mirties metrikais (LVIA, f. 1507, ap. 1, b. 47, l. 191). ↩︎
  2. LVIA, f. 604, ap. 10, b. 304, l. 59v–60. ↩︎
  3. Ibid., ap. 1, b. 4704, l. 68. ↩︎
  4. Tokie sūnų vardai įrašyti Antano Radzevičiaus 1866 m. mirties metrikuose (LVIA, f. 1507, ap. 1, b. 47, l. 191). Sūnus Kajetonas taip pat užsiėmė puodžiaus amatu. ↩︎
  5. 1853 03 15 buvo Motiejaus ir Teklės Skarinkevičių sūnaus Kazimiero krikštatėviu (LVIA, f. 604, ap. 10, b. 304, l. 97v–98); 1862 09 23 buvo liudininku bajoro puodžiaus Felikso Nosevičiaus ir Marijos de Laval vestuvėse (LVIA, f. 604, ap. 1, b. 4704, l. 93), 1864 02 16 – puodžiaus Adomo Gžibovskio tėvų bajoro Adomo Gžibovskio ir miestietės Petronėlės Zinkevičiūtės vestuvėse (LVIA, f. 1509, ap. 1, b. 58, l. 138). ↩︎
  6. LVIA, f. 969, ap. 1, b. 2, l. 23v. ↩︎
  7. Ibid., b. 1, l. 53v. ↩︎
  8. Ibid., l. 17. ↩︎
  9. Ibid., b. 2, l. 34v. ↩︎
  10. Ibid., b. 4, l. 1bv, 1c; LMAVB RS, f. 232, b. 111. ↩︎
  11. LMAVB RS, f. 232, b. 104, l. 1. ↩︎
  12. Ibid., b. 113, l. 1v. ↩︎
  13. LVIA, f. 969, ap. 1, b. 4, l. 2v. ↩︎
  14. LMAVB RS, f. 232, b. 55. ↩︎
  15. Ibid., b. 73, l. 1. ↩︎
  16. Ibid., b. 37. ↩︎
  17. Ibid., b. 52. ↩︎
  18. LVIA, f. 969, ap. 1, b. 12, l. 2v. ↩︎
  19. LVIA, f. 1507, ap. 1, b. 47, l. 191. ↩︎