1887 m. europinės Rusijos dalies ir Lenkijos Karalystės fabrikų ir įmonių žinyne nurodoma, kad žemvaldžio B. Lisovskio fabrikas, įsteigtas 1879 m., veikė Gutorovščiznoje (Гуторовщинскiй зав.), Vitebsko aps., turėjo 12 darbininkų. Praėjus keleriems metams po fabriko atidarymo, įmonės produkciją į Vilnių pradėjo vežti pirklys Abelis Mereinas, nors Vilniaus puodžių cecho nariai įvairiais būdais neleido jais prekiauti. […]
Nėra tiksliai žinoma, kas iš Leitnekerių 1862 m. Naugarduke įsteigė koklių fabriką, bet 1887 m. Rusijos imperijos žinyne nurodyta, kad fabriko valdytojas tuomet buvęs Germanas Leitnekeris. Tais metais fabrikas buvęs nedidelis, jame dirbo vos 4 darbininkai. XX a. pr. darbuotojų skaičius po truputį augo, nors gaminvietė tikrai nebuvo didelė: 1900 m. joje dirbo 15, 1910 […]
Publikacijoje apie Novobarysavą nurodyta, kad Solomono Epšteino koklių fabrikas įsteigtas 1895 m. Pradžioje, matyt, tai buvo gana pajėgi įmonė, nes apie ją duomenų pateikta 1900 m. Rusijos imperijos pramonės, prekybos ir žemės ūkio žinyne, kuriame minimi tik stambiausi fabrikai. 1900 m. jame fiksuota 40, 1903 m. – 35, 1910 ir 1914 m. – 15 darbininkų. […]
Apie Š. I. Elkindo koklių fabriką Novobarysave istorinių duomenų nerasta. Internetiniame straipsnyje „Novobarisavo įkūrėjas“ nurodyta, kad kitas N. G. Elkindas ir O. M. Rotenbergas koklių fabriką Novobarysave įsteigė 1898 m. Bet ir ta įmonė, matyt, nebuvo labai pajėgi, nes ji neįrašyta į 1903–1914 m. Rusijos imperijos pramonės įmonių sąrašus. 2016 m. Pylimo g. 30 namo […]
2 gildijos pirklio Aleksandro Poliako koklių fabrikas Minske įrašytas į 1903–1914 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynus. 1903 m. rašyta, kad fabrikas Nikolajevskajos g. įsteigtas 1890 m., o 1914 m. leidinyje – 1888 m. Žinoma, kad A. Poliakas dalyvavo 1901 m. jubiliejinėje Minsko žemės ūkio ir amatų bei pramonės parodoje, kurioje eksponavo koklinę krosnį ir židinį. […]
1903 m. Rusijos imperijos pramonės įmonių žinyno duomenimis, Aleksandro Budnikovo fabrikas Minske įsteigtas 1865 m., greičiausiai tai būta amatininko dirbtuvė arba visai nedidelės įmonės, nes ji neįrašyta 1887 m. žinyne. Pirmos žinios apie fabriką yra 1894 m. Vilniuje išleistame pramoniniame prekybiniame Graco kalendoriuje. A. G. Budnikovo fabrikas minimas tarp stambiausių Minsko miesto fabrikų ir nurodoma, […]
1 gildijos pirklio Icko Averbucho koklių fabriko Minske įsteigimo data, vienais duomenimis, 1897, kitais – 1898 m. Fabrikas dalyvavo 1901 m. jubiliejinėje Minsko žemės ūkio ir amatų bei pramonės parodoje ir eksponavo dvi koklines krosnis. 1903 m. pramoniniame žinyne rašyta, kad fabrikas turėjo 47 darbuotojus ir gamino koklius iš raudono ir balto molio. 1911 ir […]
Minske Aizenštadtams priklausiusio koklių fabriko įsteigimo data šaltiniuose nurodoma skirtingai. 1903 m. Rusijos imperijos fabrikų žinyne įrašyta, kad 1884 m. fabriką įsteigė Grigorijus Aizenštadtas. 1914 m. analogiškame leidinyje teigiama, kad įmonė įsteigta 1881 m. XX a. pr. įmonė atiteko Grigorijaus sūnui 2 gildijos pirkliui Maksimui Aizenštadtui. Jis kaip fabriko savininkas minimas Minsko 1901 m. Žemės […]
Lydoje koklių fabriką „Tanur“ 1928 m. įsteigė iš Volkovysko atvykę Joselis Rudis ir Berkas Rybackis. Ši informacija patvirtinta ir tarpukariniame žinyne, kuriame dar nurodyta, kad turėjo 2 darbininkus, be koklių, gamino kreidą ir koklių glazūrą. Iš karto po įsteigimo fabrikas įrašytas į 1928–1938 m. Vilniaus ir Vilniaus vaivadijos telefono abonentų sąrašus. 1933–1935 m. Vilniaus amatų […]
Apie tarpukariu Lydoje veikusį koklių fabriką RAAF žinome iš 1930 m. telefono abonentų knygoje esančio įmonės reklaminio skelbimo, kuriame sakoma, kad fabrike gaminti glazūruoti balti ir neglazūruoti kokliai. Įmonė veikė Legiono g. 9a. Tai, kad Vilniaus gyventojai tarpukariu statė krosnis iš šio fabriko koklių, liudija Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centro eksponatai, į jį patekę […]
