Smetankos kaime netoli Kopysės bajorė Vera Kokliarskaja (Вера Коклярская) 1867 m. įsteigė koklių fabriką, kuriame dirbo 4 darbininkai, per metus buvo pagaminama 50 tūkst. koklių už 4 tūkst. rublių. Nežinoma, kiek ilgai V. Kokliarskaja valdė šį fabriką, tačiau XIX a. pab. – XX a. pr. jis priklausė L. N. Čačkovui, kuris įmonę nuomavo koklių gamintojams, […]
1900 m. knygoje Visa Rusija įrašytas Abraomo Šapiro koklių fabrikas Kopysėje, kuriame dirbo 75 darbininkai. Tarp 1900 ir 1903 m. A. Šapiras susijungė su 50 darbininkų turėjusia analogiška Elijo Alperovičiaus įmone ir 1903 m. jau sudarė bendrovę (rus. товарищество), kuri veikė Gorecko vietovėje netoli Kopysės. Tų metų leidinyje minėta, kad įmonė įsteigta 1893 m. , […]
Pirklio Mordchelio Šalyto koklių fabrikas Kopysėje įrašytas 1900–1914 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynuose. Juose nurodyta, kad įmonė įsteigta 1897 m., joje dirbo 45–50 žmonių. Fabrike gaminti kokliai, terakotinės ir paauksuotos krosnių puošmenos, glazūra koklių ir keramikos fabrikams. Šio fabriko koklio fragmentas su horizontalaus stačiakampio formos spaudu rastas archeologinių tyrimų metu Sodų g. 14 Vilniuje. Spaudo […]
Apie Mogiliave ir jo apylinkėse veikusius 1 gildijos pirklio vadovaujamus Izaoko Peselniko koklių fabrikus žinoma iš 1887–1914 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynų, 1908 m. Mogiliavo gubernijos pramonės įmonių žinyno ir 1916 m. leidinio Visas Petrogradas reklaminės žinutės. Iki 1908 m. I. Peselnikas valdė vieną fabriką, o po 1908 m. – du. Vienuose žinynuose nurodoma, kad […]
M. L. Gurevičiaus koklių fabrikas Kopysėje įrašytas į 1887–1914 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynus. 1887 m. žinyne užfiksuota, kad fabrikas įsteigtas 1879 m., nurodyta, kad 1887 m. įmonėje dirbo 6, 1900 m. – 53, 1903 m. – 88, 1912 m. – 47, 1914 m. – 120 darbuotojų. 1911 m. žinyne minima, kad gamino baltai glazūruotus […]
Pirklio Elijaus Alperovičiaus koklių fabrikas Kopysėje įrašytas 1900–1914 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynuose. 1900 m. įmonėje dirbo 50 žmonių, 1910 m. – 30, 1914 m. – 35. Tarp 1900 ir 1903 m. E. Alperovičius susijungė su pajėgesne, 75 darbininkus turėjusia, Abraomo Šapiro įmone, 1903 m. jie minimi kaip sudarę bendrovę (rus. товарищество), kuri veikė Gorecko […]
Puodžius meistras K. Dambrovskis iš Ivenčiaus dalyvavo 1928 m. vykusioje I Rytų mugėje. Joje pristatė koklius, kurie buvo apdovanoti bronzos medaliu.
Oskaro Arkino vadovautas koklių fabrikas Gardine veikė tarpukariu, tačiau nežinoma tiksli įmonės įsteigimo data. Fabrikas įrašytas į Vilniaus vaivadijos 1927–1938 m. telefono abonentų knygas. Paminėtas 1930 m. Lenkijos pramonės ir prekybos informacinėje knygoje ir 1932 m. Balstogės vaivadijos žinyne. Iš pradžių veikė Górna g. 45, nuo 1936 m. – Bazilijonų g. 39. Įmonės reklaminiuose skelbimuose […]
Dambrovos kaime prie Gardino (lenk. Dąbrowa kolo Grodna) tarpukariu veikė A. Josemo koklių fabrikas. Apie jį žinoma iš Vilniuje ir Vilniaus krašte randamų koklių su spaudu „A. JOSEM / DĄBROWA K / GRODNA“. Tokie pavyzdžiai saugomi Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriuje [1 il.], Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejuje Vilniuje, jų turi privatūs kolekcininkai. Daugiau istorinių duomenų […]
Fabrikas priklausė didikams Druckiams-Liubeckiams, 1890–1939 m. veikė buvusios valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio užmiesčio rezidencijos, vadinamos Stanislavovu, teritorijoje. Stanislavovą nuo 1814 iki 1939 m. valdė didikai Druckiai-Liubeckiai, turėję plytinę, o 1890 m. įsteigę ir koklių fabriką, kuris 1939 m. buvo nacionalizuotas. XX a. 4 deš. išleistame fabriko kataloge rašoma, kad Gardino koklių fabrikas įkurtas 1890 m. […]
