I. Frišmanas plytų ir keramikos fabriką Mintaujoje įsteigė 1890 m. Ši data nurodyta 1903 m. Rusijos imperijos fabrikų ir gamyklų žinyne. Leidinyje pateikti duomenys, kad fabrike gaminta plytų už 17 500 rub. per metus, o koklių – už 3000 rub. per metus, dirbo 24 darbuotojai. 1907/8 m. žinyne įmonė „I. Frišmanas ir Ko“ nurodyta kaip […]
Michailas Nesterovas koklių fabriką Mintaujoje įsteigė 1907 m. Įmonė minima 1910 ir 1912 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynuose nurodant, kad joje dirbo 40 darbuotojų. Kol kas Lietuvos teritorijoje koklių su šio fabriko ženklais aptikti nepavyko. Tikėtina, kad jų galėtų būti randama šiaurės Lietuvoje palei Lietuvos–Latvijos sieną. Fabriko produkcijos ženklinimas žinomas iš privačių kolekcininkų, kurie skelbiasi […]
Adolfas Wiesė koklių fabriką Mintaujoje įsteigė 1900 m. Įmonė minėta 1907/8–1914 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynuose. 1908 m. duomenimis, joje dirbo 30, 1910 m. – 26 darbuotojai, metinė apyvarta – 46 861 rub., turėjo 4 arklio jėgų variklį. 1912 m. analogiškame leidinyje nurodyta 27 512 rub. metinė apyvarta ir 28 darbuotojai, 1914 m. – 40 000 […]
Geručių (Glebavos) dvaro rūmuose (Pakruojo r.) išliko XIX a. IV ketv. koklinės krosnys, kurių kokliai signuoti ženklu „C. Lieven“ [1 a–c il.]. Žinoma, kad Glebavos dvaras nuo XIX a. vidurio iki XX a. 3 deš. priklausė Mežuotnės (dab. Latvija) dvaro savininkams Lievenams. Latvijos dailės istorikė Laura Lūse, besidominti Mežuotnės dvaro ansamblio likimu, nurodė, kad ilgametis […]
