Duomenų apie Donijacho valdomą koklių fabriką Dvinske yra Vilniuje 1893 m. išleistame 1894 metų pramoniniame prekybiniame Graco kalendoriuje. Leidinyje nurodyta, kad įmonėje tuomet buvę 8 darbuotojai, kurie gamino baltus ir pilkus koklius Berlyno, Varšuvos ir Rygos formatų, naujausių modelių terakotines ir majolikines krosnis. Koklių su Donijacho fabriko Dvinske ženklais Lietuvoje kol kas nerasta.
2015 m. išleistoje monografijoje, skirtoje Vilniaus pasaulietinių interjerų dekorui, šiam fabrikui, kurio produkcijos randama XX a. pr. pastatuose, buvo skirta nemažai dėmesio. Remiantis 1928 m. leidinyje, dedikuotame Latvijos Respublikos dešimtmečiui paminėti, publikuotu straipsniu, kuriame aprašytas Rygoje veikęs fabrikas „Paul Boehm“ – viena didžiausių pramonės įmonių Latvijoje, ir apie 1935 m. pasirodžiusia nedidele progine įmonės 75-mečiui […]
Koklių fabriko Suworow Straße 66 savininkas F. A. Kemfė įrašytas į XIX a. 9 deš. Rygos adresų knygas ir Rusijos imperijos fabrikų žinynus. 1878 m. jis fabriką perėmė iš ankstesnio savininko J. F. Jaegermanno. Pastarąją datą, kaip F. A. Kemfės vadovavimo fabrikui pradžią, patvirtina 1887 m. Rusijos imperijos fabrikų žinynas. Tai, kad fabriką jis perėmė […]
Johano Lautzo fabrikas Neustraße 55 Rygoje, vienais duomenimis, įsteigtas 1879 m., kitais – 1882 m. 1883 m. dalyvavo Rygos pramonės parodoje, kur eksponavo krosnis ir židinius. Produkcija buvo apdovanota sidabro medaliu, kuris pavaizduotas fabriko reklaminiame skelbime 1885 m. Rygos adresų knygoje. 1892–1895, 1903 ir 1914 m. Rygos Statybų kalendoriuose ir 1898–1914 m. Rygos adresų knygose […]
Latvijos dailės istorijoje nurodyta, kad puodžius Fritzas Aukselis (1856–1917) majolikos fabriką Rygoje įsteigė 1882 m. ir kad įmonė veikė maždaug iki Pirmojo pasaulinio karo. Tačiau 1926 m. Rygos adresų knygoje ir 1928 m. Latvijos prekybos ir pramonės žinyne įrašytas fabrikas „Auseklis“ (valdytojas nenurodytas), gaminęs koklius ir kitus keraminius dirbinius. Manytina, kad tai buvo ta pati […]
Puodžius meistras ir koklių fabriko Suworow Straße 66 savininkas J. F. Jaegermannas įrašytas į 1868 ir 1877 m. Rygos adresų knygas. Nežinoma, kiek tiksliai meistras buvo fabriko valdytoju, tačiau žinoma, kad 1878 m. jo paveldėtoju tapo F. A. Kempfė. J. F. Jaegermanno fabriko koklių su spaudais „OFEN FABRIK/ J. F. JAEGERMANN/ 66 SUWOROW str. / […]
Istorinių duomenų apie A. L. Gummitscho koklių fabriką Pampalių kaime, rytų Kuršo regione (dab. Latvija), turime iš XIX a. pab. Žinutė periodinėje spaudoje skelbia, kad 1895 m. Jelgavos parodoje fabriko produkcija buvo apdovanota bronzos medaliu. Lietuvoje rasti kokliai ir restauruotos XIX a. paskutinio ketvirčio krosnys Rietavo dvaro pastatuose leidžia spėti, kad fabrikas galėjo veikti XIX […]
Koklių ir keramikos fabrikas baronų Šredesų Nodageno dvare Kuršo gubernijoje veikė nuo 1842 m. Jo įkūrėjas buvo baronas Eduardas Šredersas, kurio monograma su vietovės pavadinimu įprastai buvo įspaudžiama fabriko gaminiuose. XIX a. 9 deš. pab. leidiniuose fiksuota, kad įmonę tuomet valdė Kristoforas Šredersas. Fabrikas paminėtas 1895 m. leidinyje Visa Rusija. Tais metais nurodyta tik savininko […]
Straipsnyje apie Latvijos statybinę keramiką teigiama, kad 1840 m. Dinaburge (dab. Daugpilis) pirklys Larionas Vasiljevas įsteigė nedidelį dviejų darbuotojų koklių fabriką. 1857 m. taip pat po du darbuotojus turėjusiems koklių fabrikams vadovavo pirklys Kalina Vasiljevas ir Danila Vasiljevas. 1887 m. Rusijos imperijos fabrikų surašyme Vitebsko gubernijoje, Dinaburgo mieste, už dambos (В г. Динабурге, за Дамбою), […]
1995 m. archeologinių kasinėjimų metu Čiurlionio g. 17/19 / Z. Sierakausko g. 32 Vilniuje rastas koklio fragmentas su spaudu „ИНЖЕНЕРЪ / А. КВАШИНЪ / Г. ДИНАБУРГЪ“ mums leidžia kalbėti apie Dinaburge apie XIX a. IV ketv. veikusį koklių fabriką, kuriam vadovavo inžinierius A. Kvašinas [1 il.]. Daugiau istorinių duomenų apie fabriką neturime. Įmonės veiklos laikas […]
